Akademija, Kauno r. Mineralinių trąšų kainoms pasiekus aukštumas, vis daugiau ūkininkų ieško alternatyvų. Viena jų – biodujų gamybos atliekos digestatas.

Pasak VDU Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto profesoriaus dr. Kęstučio Navicko, pastaruoju metu sulaukiama ypač daug užklausų ne tiek dėl biodujų gamybos, kiek dėl perdirbtų substratų panaudojimo žemės ūkio augalams tręšti.

„Digestatai, gaminant biodujas susidarantys perdirbimo substratai, – visame pasaulyje naudojama vertinga trąša. Biodujoms gaminti naudojant skirtingų žaliavų mišinius, digestatas papildomas įvairių maisto medžiagų ir taip jam suteikiama dar geresnė tręšiamoji vertė. Kai trąšų kainos didelės, tai ypač aktualu.

Pastaruoju laikotarpiu stebime įdomų virsmą – ūkio subjektams svarbiau ne biodujos, o gaunamos trąšos“, – pastebėjo prof. K. Navickas nuotoliniame renginyje „Regionų ateities forumas 2022“, kuriame skaitė pranešimą apie aplinkai draugišką biodujų energetikos plėtrą.

Plėtrą skatina daugybė veiksnių

Nors dažniausiai gyventojai, išgirdę apie planuojamas biodujų jėgainės statybas jų gyvenamojoje teritorijoje, protestuoja, tačiau, mokslininko teigimu, biodujų energetika yra tvari ir draugiška aplinkai, pati technologija gana gerai ištobulinta, o jos plėtrą skatina daugybė veiksnių.

Tarp kurių – ne tik tarptautiniai ir nacionaliniai įsipareigojimai, žaliasis kursas, bet ir tai, kad kai kurių atliekų neįmanoma kitaip perdirbti ir taip sukurti aukštesnės pridėtinės vertės produktų. Taip pat plėtrą turėtų skatinti ir brangstantys energijos ištekliai, reikalavimai spręsti oro ir vandens taršos, kvapų emisijų klausimus.

„Palyginti su kitais atsinaujinančiais ištekliais, biodujų gamyba – vienas iš patikimiausių energijos gavybos būdų, kurį gana nesunkiai galima integruoti į sumaniųjų gyvenviečių energetinius tinklus“, – pastebėjo Žemės ūkio akademijos mokslininkas.

Europoje labiausiai biodujų energetika išplėtota Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Italijoje. Gerokai labiau nei Lietuvoje, kur šiuo metu veikia apie 40 biodujų jėgainių, ji plėtojama ir Danijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Suomijoje. Bendras jėgainių skaičius ES jau viršija 18 tūkst., tad, pasak K. Navicko, semtis patirties apie žaliavas, technologijas, digestato panaudojimą tikrai yra iš ko.

Perspektyva – biometano gamyba

Paprastai biodujos naudojamos elektrai ir šilumai išgauti ir didžioji jų dalis pagaminama iš žemės ūkio atliekų. Pasak k. Navicko, pastarąjį dešimtmetį Europos šalyse ypač išaugo susidomėjimas biometano gamyba, kuris atiduodamas į šilumos tinklus ir tada jį galima naudoti, kur tik norima, įskaitant ir transporte.

„Tai tvariausias būdas, nes neatsiranda likutinės energijos, kurios negalime sunaudoti. Pavyzdžiui, vasarą šilumos nereikia, todėl šilumos energiją gaminančios biodujų jėgainės išpučia šilumą į orą, o tai jau nėra žalioji energetika.

Biometano gamyba išsprendžia šią problemą, tačiau jį išgauti kainuoja brangiau nei pagaminti elektrai ir šilumai naudojamas biodujas, nes reikia papildomų įrenginių metanui nuo anglies dvideginio atskirti“, – pastebėjo pranešėjas.

Lietuvoje kol kas biometanas nėra gaminamas ir naudojamas, tačiau, prof. K. Navicko teigimu, kelios gamyklos statomos.

„Lietuvos transporte 2025 m. jau bus naudojamas biometanas, galvojama, kad jis palaipsniui iš atsinaujinančių degalų rinkos išstums bioetanolį ir biodyzeliną. Energetikos agentūros duomenimis, iki 2030 m. biometano gamybos plėtrai ir integravimui bus skirta apie 1 mlrd. eurų“, – pabrėžė mokslininkas.

Kaip pasiekti tvarumo ir darnos su aplinka?

Plėtojant biodujų energetiką, svarbu suprasti, kad žaliavos labai skirtingos, ne visos turi vienodą energinį potencialą, todėl reikia jas tinkamai pasirinkti. Kad biodujų gamyba būtų tvari, būtina optimizuoti žaliavų tiekimo grandines, jas trumpinant.

Pasak prof. K. Navicko, ypač tinkamos žaliavos biodujoms gaminti yra žalioji biomasė, tačiau labai svarbu ją auginti laikantis tvarumo reikalavimų, atsakingai skaičiuojant ir kontroliuojant energines sąnaudas, kaip tai daroma gaminant skystuosius biodegalus.

Tarp svarbių tvarumą ir darną su aplinka galinčių užtikrinti dalykų pranešėjas išskyrė darbo ir sanitarinę kultūrą, higienos reikalavimų laikymąsi. Pavyzdžiui, didžiausią gyventojų nepasitenkinimą keliančių kvapų galima išvengti, įrengiant uždaras žaliavų, kurios dažniausiai ir būna didžiausias kvapų šaltinis, priėmimo aikšteles su tinkama ventiliacija ir filtruojamu oru.

„Tokia įmonė gali stovėti viduryje miesto ir kvapai tikrai nebus juntami“, – patikino mokslininkas, atkreipdamas dėmesį ir į inovatyvių biodujų gamybos technologijų, įskaitant ir procesų valdymo metodus bei priemones, taikymą, siekiant efektyvumo, našumo ir tvarumo.