Kaunas. LMGAGA vadovų argumentai, kad gyvulių eksterjero vertintojui svarbiausia turėti „akį“, neįtikina mokslininkų, su tuo nesutinka ir dalis Asociacijos narių.

LSMU Veterinarijos akademijos Gyvūnų mokslų fakulteto dekanas doc. Rolandas Stankevičius (nuotr.) nesutinka su LMGAGA atstovų išsakytais teiginiais ir kategoriškai teigia, kad gyvulių eksterjero vertintojui, produktyvumo kontrolės asistentui gilios specifinės žinios yra būtinos.

„Pieninių ir mėsinių galvijų produktyvumo kontrolė ir jos duomenų kaupimas yra gyvulių veislininkystės pagrindas. Tik tinkamai vertinant gyvulių eksterjerą, t. y. turint pakankamai žinių apie gyvulio anatomiją, morfologiją, fiziologiją, genetiką, veisimą, šėrimą ir bandos valdymą galima išsiugdyti kompetenciją matyti eksterjero trūkumus ar ydas. Net ir elementarus veislinio gyvulio svėrimas reikalauja tam tikrų gyvulininkystės žinių bei įgudimo, kad svėrėjas, sverdamas veislinį gyvulį galėtų pasakyti ar gyvulio kondicija tinkama, ar šis gyvūnas turi tam tikrų ydų, gal net nereikėtų atlikti svėrimo, nešvaistant laiko ir finansinių sąnaudų, o tiesiog jį brokuoti“, - sakė dekanas.

Galvijų kartų kaita siekia 5-6 metų laikotarpį, o eksterjero vertintojo padaryta klaida gali išryškėti net per ilgesnį laikotarpį, tuo tarpu jos ištaisymas, gerinant veislinio gyvulio eksterjerą ar produktyvumo savybes, teigia doc. R. Stankevičius, gali išsitęsti iki 10-15 metų.

„Net labai pažengusios valstybės, kuriose veislininkystės sistema jau veikia seniai ir be pokyčių, supranta, kad tik gyvulininkystės specialistas gali tai atlikti ir duomenų tikrumu galima neabejoti tik esant tam tikrai kompetencijai“, - nuomonę išsakė R. Stankevičius. Jis taip pat pridūrė, kad Lietuvoje jau yra sukaupta nemažai vertingos veislinės genetinės medžiagos, tačiau dar nemokame jos „programuoti“, t. y. tinkamai panaudoti turimų duomenų ir nusistatyti produktyvumo normų, kurias turime pasiekti. O jas pasiekti galima tik tinkamai ir kompetentingai atliekant eksterjero vertinimą, produktyvumo kontrolę.

LMGAGA narė Egidė Butkė turi aukštos genetinės vertės limuzinų bandą. Lietuvoje jai dar nereikėjo eksterjero vertintojų paslaugos, nes pirmąją 30 telyčių ir vieno buliaus bandą pirko įvertintą. Bet kitais metais jau teks vertinti pirmąją prieauglio kartą, tad ūkininkė su nerimu seka padėtį ir rūpinasi, kas vertins jos veislinius galvijus.

Ji išsakė daug abejonių dėl Asociacijos pastangų iš taisyklių, reglamentuojančių ūkinių gyvūnų veislininkystės paslaugų teikimą, išbraukti reikalavimą eksterjero vertintojui turėti specialų išsilavinimą. Be to, LMGAGA narės teigimu, Asociacijos nariai nebuvo informuoti iš anksto apie rengiamus vertintojų kursus, kaip buvo teigiama, o tik gavo informaciją, kas tokie 5 žmonės ruošiami būti gyvulių eksterjero vertintojais. „Tai negražu. Pagal kokius kriterijus buvo renkami būsimi vertintojai?“ - svarstė ūkininkė. Ji įsitikinusi, kad Asociacijoje yra daug gerų, didelę patirtį ir reikiamą išsilavinimą turinčių ūkininkų, kurie galėtų vertinti gyvulių eksterjerą, todėl stebisi, kodėl jie neturėjo galimybės važiuoti į kursus? Jos žiniomis, nė vienam iš jų nebuvo siūlyta tokia galimybė. Tiesa, kai kurie ūkininkai rodė laišką su „paskutinės minutės pasiūlymu“, kad atsirado dvi laisvos vietos kelionei į Vokietiją, į vertintojų mokymus birželio 3-7 d. Laiškas Asociacijos nariams išsiųstas birželio 1 d. – likus vos ne dienai iki išvykimo.

Ūkininkė Egidė Butkė nėra girdėjusi, pagal kokius kriterijus LMGAGA rinkosi būsimus vertintojus

E. Butkė įsitikinusi, kad gyvulius vertinti gali tik specialistai, kurie išmano savo sritį – gyvulininkystę, t. y., turėtų būti baigę LSMU Veterinarijos akademiją: „Į ūkius, veislinius gyvulius investuojame dideles lėšas, o jeigu jų vertinti atvažiuoja gilių gyvulininkystės žinių neturintis, tik kelių šimtų gyvulių vertinime dalyvavęs vertintojas ir nusprendžia, kad mano gyvulys yra geras, tinkamas veislei gerinti, o po 5 ar 10 metų, išleidus daug pinigų, sužinau, kad bulius buvo nieko vertas, kas tuomet atsakys? Mums, ūkininkams, tai didžiulė rizika sugadinti ilgų metų darbą, prarasti pinigus. Bet vertintojų atsakomybė nėra numatyta. O jeigu kažkas, neturėdamas gilių specifinių žinių, drįs tapti vertintoju, tai turėtų prisiimti ir asmeninę atsakomybę. Aš savo ūkiu nenoriu rizikuoti.“

Dekanas R. Stankevičius supranta, kad dabar kuo daugiau funkcijų stengiamasi perduoti savivaldai. „Tačiau savivalda turėtų jausti didelę atsakomybę, prisiimdama tam tikras užduotis“, - teigė jis. O norinčius tapti profesionaliais galvijų eksterjero vertintojais, produktyvumo kontrolės asistentais jis kviečia studijuoti LSMU Veterinarijos akademijoje, Gyvūnų mokslų fakultete.

MŪ inf.