Vilnius. Stiprios liūtys vasarą ir rudenį Lietuvoje pažeidė beveik trečdalį javų plotų, tačiau Europos Sąjungos (ES) paramą gaus ne visi nukentėję ūkininkai. Žemės ūkio ministerija šią savaitę Europos Komisijai (EK) išsiuntė duomenis apie liūčių suniokotus plotus ir derlių. Juos išnagrinėjusi, EK spręs, kiek Lietuvai suteikti paramos.

„Pagrindinis tikslas duomenų, kad Europos Komisija galėtų pažiūrėti mastą. Iš viso kalbame apie beveik 409 tūkst. hektarų, arba apie 27 proc. viso grūdinių pasėlių ploto. Čia kalbame apie derliaus nuėmimo sutrukdymą. Tai nereiškia, kad ten viskas pražuvę. Mintis, kad ten kažkas dėl liūčių įvyko", - sakė žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius.

Anot jo, EK ir valstybės narės paramą gali skirti, jeigu nukentėjo daugiau nei 30 proc. viso vieno ūkininko derliaus. Tokiu būdu į EK paramą galėtų pretenduoti beveik 72 tūkst. hektarų.

„Mintis yra ta, kad tik tai tiems ūkiams, kurių nuostoliai yra daugiau nei 30 proc., galima kompensuoti. Jeigu ūkininkui iš 100 hektarų pilnai žuvo 20 proc. derliaus, tai jis negali tikėtis kompensacijos", - sakė R. Taraškevičius.

Jo teigimu, EK domino tik grūdų augintojų nuostoliai, tačiau Žemės ūkio ministerija nusiuntė duomenis ir apie daržovių augintojų nuostolius. Liūtys pažeidė 1,7 tūkst. hektaro daržovių ploto, iš jų 1,1 tūkst. hektaro - bulvių. Viceministras teigė nežinantis, ar daržoves auginę ūkininkai gali tikėtis paramos.

Žemės ūkio ministerijos duomenis, dėl liūčių nuostolių patyrė beveik 7 tūkst. ūkininkų, o grūdinės kultūros visiškai žuvo 67,1 tūkst. ha plote. Labiausiai nukentėjo Rokiškio rajono ūkininkai (9,6 tūkst. ha), po jų sekė Anykščių (6,9 tūkst. ha), Ukmergės (5,5 tūkst. ha), Švenčionių (4,3 tūkst. ha) ir Panevėžio (3,7 tūkst. ha) rajonų žemdirbiai.

Kėdainių rajone žuvo 2 tūkst. ha

Beveik 2 000 hektarų - tokį pasėlių plotą vasaros ir rudens liūtys pražudė Kėdainių rajone. Labiausiai nukentėjo daržovių, vasarinių kvietrugių, grikių, žirnių, pupų, žemės ūkio augalų mišinių augintojai. Nuostolius suskaičiavo savivaldybės sudaryta komisija.

„Laukuose liko pūti dideli žirnių, miežių, bulvių, svogūnų derliaus plotai“, - liūdnai konstatavo pasėlių praradimo faktus savivaldybės Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjas Algimantas Žvikas, vadovaujantis minėtai komisijai.

Paskutinėmis spalio dienomis Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija lankėsi visose rajono seniūnijose. Komisijos nariai, remdamiesi ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių pateikta informacija apie žuvusį derlių, apžiūrėjo pasėlius ir nustatė prarastus plotus.

Spalio 30 d. duomenimis, Kėdainių rajone dėl lietaus žuvo 1927,12 ha pasėlių. Lietūs pražudė daugiau kaip pusę daržininkų augintų svogūnų (46,59 ha), apie 19 proc. pasodintų bulvių (122,23 ha), beveik 28 proc. morkų (57,97 ha) ir kone 11 proc. gūžinių kopūstų (27,90 ha).

Lietus ypač trukdo cukrinių runkelių nuėmimo sezoną, į laukus įvažiuoti beveik neįmanoma, o žuvusiais jau pripažinti 123,39 ha iš deklaruoto 6 030,25 ha cukrinių runkelių ploto.

Iš deklaruoto 232 ha vasarinių kvietrugių ploto žuvusiais pripažinti beveik 48 ha - tai sudaro daugiau kaip penktadalį šių pasėlių. Daugiau kaip 294 ha vasarinių kviečių ir beveik 117 ha vasarinių miežių taip pat pripažinti žuvusiais, o jų buvo užsėta atitinkamai beveik 15 000 ir 6 000 ha.

Vandenyje liko ir beveik 42 iš 613,95 užsėtų ha žieminių rapsų.

Lietaus apsemtuose laukuose nukentėjo beveik penktadalis grikių pasėlių - 70,27 ha, taip pat ūkininkams nuostolių atneš net 486,61 ha žuvusiais pripažintų žirnių, beveik 173 ha pupų ir 46,44 ha kukurūzų. Taip pat nukentėjo beveik ketvirtadalis pasėtų žemės ūkio augalų mišinių.

Didžiausi apsemti pasėlių plotai nustatyti Šėtos seniūnijoje. Čia vandenyje atsidūrė net daugiau kaip 494 ha žemės ūkio augalų pasėlių. Tarp nukentėjusių ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių toliau rikiuojasi Vilainių ir Kėdainių (čia žuvo 302 ha pasėlių), Josvainių (daugiau kaip 293 ha), Dotnuvos (208 ha) seniūnijos. Nuo šimto iki dviejų šimtų hektarų žuvusių pasėlių plotų yra Pelėdnagių, Surviliškio, Truskavos, Pernaravos seniūnijose. Krakių apylinkėse žuvo virš 60, Gudžiūnų - virš 29 hektarų pasėlių.

Nukentėję ūkininkai gaili ne tik prarasto užauginto derliaus, bet ir netekusių galimybių pasėti žiemkenčių.

Pasak A. Žviko, žemdirbiai viską labai kruopščiai planuoja: „Gaila, kad laiku nenuėmus derliaus, sugriuvo planai sėti numatytus žiemkenčius. Laukuose tyvuliuoja vanduo, neįvažiuoja technika, tad tokio lietingo oro pasekmes jusime ne tik dėl prarasto derliaus, bet ir prarastų galimybių ateičiai. Juk dalis ūkininkų jau turėjo ir žiemkenčių sėklą, dabar ji liks nepasėta. Reikės viską planuoti iš naujo.“

BNS, MŪ inf.