Kretinga/Kaunas. Pieno ūkis užtikrina nuolatines pajamas, tačiau reikalauja daug rankų darbo. Mažos ir nestabilios pieno kainos - svarbus veiksnys, verčiantis ne vieną ūkininką mažinti bandą, atsisakyti pienininkystės, ieškoti kitų alternatyvų. Kretingos rajone daugiau kaip du dešimtmečius ūkininkaujantys Nijolė ir Antanas Duobliai - vieni iš tų, kurie sumažino pieninių karvių bandą ir nusprendė imtis mėsinės galvijininkystės.

Pirmieji žingsniai jau žengti - melžiamų karvių banda nuo 80 sumažinta iki 30, o gyvulių skaičius papildytas vienų metų mišrūnais buliukais. „Palikome tiek melžiamų karvių, kad viena melžėja galėtų darbus atlikti, nes samdyti dar vieną žmogų, kai vėl nėra pieno kainų, neapsimoka", - sako Nijolė Duoblienė. Pati melžti karvių moteris neturi laiko ir galimybių, nes dirba mokykloje priešmokyklinio ugdymo pedagoge.

Ji pasakoja, kad niekada nekilo mintis visai atsisakyti gyvulių, nes nuo mažens abu sutuoktiniai prie gyvulių pripratę. Ateityje planuoja didinti mėsinių galvijų bandą, galbūt net įsigyti veislinių gyvulių. Kadangi veisliniai gyvuliai brangūs, mėsinės galvijininkystės pradžiai Duobliai pasirinko mišrūnus.

„Kad jaustumėmės stabiliau, neliktume be pajamų, neatsisakysime ir pienininkystės, tik bandos jau nedidinsime. Norisi būti tikram, kad, nepaisant įvairių aplinkybių, pajamų gausi jei ne iš vienos, tai bent iš kitos srities", - kalba Nijolė. Ūkininkai dirba 360 ha plotą, iš kurio dalį skiria pievoms ir ganykloms, taip pat augina ir grūdines kultūras.

Kretingos r. geriausi ūkininkai, tarp jų ir antrą vietą užėmę Nijolė bei Antanas Duobliai su dukra Skaiste (viduryje,) kartu su LŽŪKT Kretingos r. biuro konsultantėmis konkurso „Metų ūkis" rezultatų apibendrinimo šventėje

Bendradarbiauja Duobliai su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kretingos r. biuro konsultantėmis, kurioms patikėjo ūkio dokumentų ir buhalterijos tvarkymą. Pasak Nijolės, LŽŪKT mergaičių nuopelnas, kad jų ūkis šiemet įvertintas ir vienu iš geriausių - jam skirta II vieta Kretingos rajone. Beje, Antanas Duoblys - vienas entuziastingiausių Kretingos r. artojų, ne kartą savo meistriškumą demonstravęs ne tik rajoninėse, bet ir respublikinėse artojų varžybose. 

Poderiškių kaime pieno ūkį turintys Antanas ir Teresė Gudaičiai, konkurse užėmę I vietą Kauno r., neslepia, kad pastaruoju metu vis dažniau mąsto apie pasitraukimą iš aktyvios ūkinės veiklos. Ir visai ne dėl mažų pieno kainų, nes, pasak Teresės, beveik per tris dešimtmečius prie krizių jie jau pripratę, bet dėl amžiaus ir sveikatos.

Pirmos vietos laimėtoja Kauno rajone Teresė Gudaitienė neslepia, kad galvoja atsisakyti pieno ūkio

„Jau šiemet pradėjau kalbėti, kad reikia eiti atostogų, kad jau gana. Kai numirsiu prie karvių, žmonės juoksis, kad kvaila buvau. Kaip toj dainoj, viskam ateina laikas", - savo sprendimu atsisakyti ūkininkavimo pasidalina aštuntą dešimtį peržengusi, tačiau guvi ir energinga T. Gudaitienė. Skauda moteriai širdį, kad nė viena dukra nenori perimti ūkio, nes, jų žodžiais, „tik durniai už kapeikas dirba".

Ūkininkai valdo 65 ha žemės, visą ją skiria ganykloms ir pievoms - ruošia pašarus 50 melžiamų karvių. Pasak Teresės Gudaitienės, amžius jau neleidžia laikyti prieauglio, juolab kad darbo netrūksta ir prie karvių - moteris pati rytą vakarą be išeiginių melžia savo karvutes.

Labiau nei apie ūkį moteris linkusi pasakoti apie savo gėlynus, puoselėjamą sodybos aplinką, naujai pastatytame name įrengtą žiemos sodą. Jos įsitikinimu, sutvarkyta ir nuolat rūpestingai prižiūrima aplinka padėjo jų ūkiui šiemet laimėti „Metų ūkio" pirmąją vietą Kauno rajone (ankstesniais metais Teresės ir Antano Gudaičių ūkis konkurse yra užėmęs antrą ir trečią vietas).  

MŪ inf.