Birštono sav. Rukų šeima kruopščiai viską vertina, skaičiuoja, o ūkio pelningumui didinti maksimaliai išnaudoja natūralius procesus, pvz., neinvestuoja į džiovyklą, bet dviem kombainais kulia tik natūraliai laukuose išdžiūvusius grūdus.

Žemaitkiemio kaime, netoli Birštono, ūkininkauti prieš tris dešimtmečius pradėjo Virginija ir Jurgis Rukai. Baigęs mechanikos inžinerijos studijas savo ūkį 2015 m. įregistravo ir sūnus Mykolas.

Šeimos ūkio pagrindą sudaro augalininkystė, nors tėvai augina ir šiek tiek kiaulių. Šiuo metu Rukai dirba apie 600 ha, didžiąją dalį užima žieminiai augalai.

Ūkis įsikūręs vaizdingoje Nemuno kilpoje, tai gerokai riboja ūkio plėtrą. Čia draudžiama statyti, dirbamos žemės aplink nedaug: apie 40 proc. naudmenų plyti 10 km spinduliu, likusi dalis iki 30 km tolsta Alytaus link.

„Kilpoje plėstis nėra kur, Nemuno juk nedirbsi, tad tenka tolti nuo bazės ir važiuoti toliau. Žieminiai augalai sudaro 90 proc. pasėlių, tad pradėję sėti, tręšti ar purkšti nuo laukų šalia bazės nuosekliai tolstame, važiuojame iš lauko į lauką. Paprastai technika išvažiuoja ir grįžta tik po savaitės, tad tie 30 km pajuntami tik tada, kai iš toliausio lauko reikia sugrįžti“, – pasakoja M. Rukas.

Taupo laiką ir degalus, todėl su technika namo negrįžta, kol nebaigia darbų, o palieka ją laukuose šalia sodybų.

Didelį dėmesį Rukai skiria darbams optimaliais terminais atlikti, tam ir technikos turi daugiau nei reikėtų jų dydžio ūkiui.

Tiesa, pagrindinius darbus atlieka patys, samdo tik vieną nuolatinį darbuotoją, o štai per javapjūtę pluša ir šeimos moterys (mama Virginija ir žmona Greta), ir giminaičiai į talką ateina, be to, dar 2–3 žmones papildomai įdarbina.

Pastaruosius 3–4 metus Rukai stengiasi mažinti išlaidas grūdams užauginti, o derlių – didinti. Pasak Mykolo, tam didžiulės įtakos turi dirbimo būdas, sėjos laikas, naudojamos augalų apsaugos priemonės, o svarbiausia – darbų atlikimas laiku.

„Kiekvienam darbui atlikti yra savas laikas, negali bet kada daryti. Pernai ypač reikėjo stebėti gamtą ir darbus atlikti per labai trumpą laiką. Pavyzdžiui, purškimams turėjome tik savaitę, nes paskui savaitę lijo. Augalai auga, tad jei nespėjai, viskas. Taip kenčia derlius, o galiausiai savikaina susilygina su grūdų pardavimo kaina ir gaunasi darbas dėl darbo“, – siekiant pelno, būtinybę darbus atlikti laiku pabrėžia ūkininkas.

Jau kelerius metus Rukai laukų nearia, tačiau plūgo dar neparduoda. Dažniausiai laukus dirba diskiniu 5 m darbinio pločio Lemken Rubin 12 skutikliu, nors turi dar ir lenkišką, taip pat noraginę žemės dirbimo mašiną.

Kasmet pabando sėti ir tiesiogiai, nes turima John Deere sėjamoji leidžia tą daryti, tačiau Mykolas abejoja, ar ateityje visai pereis prie šios technologijos.

„Pirmus, antrus metus gali tiesioginė sėja ir pasiteisinti, tačiau nemanau, kad didelė dalis ūkių liks prie šios technologijos, nes jai reikia didelio pasiruošimo, ūkio pokyčių ir visai kitokio ūkininkavimo“, – atsargiai naują technologiją vertina Mykolas.

Po kūlimo Rukai stengiasi ražieną kuo greičiau suskusti, geriausia net tą pačią dieną, kad iki žieminių sėjos sudygtų pabiros ir natūralūs puvimo procesai dirvoje prasidėtų, todėl ir biologinių preparatų nenaudoja.

„Jei šį darbą pavėlini, kiti procesai dirvoje pradeda vykti, daug drėgmės per ražieną prarandama. Reikia daugiau žiūrėti, ką galima iš gamtos gauti, tai ir yra ūkio tvarumas“, – įsitikinęs pašnekovas.

Visą straipsnį skaitykite 2025 m. sausio mėn. žurnale „Mano ūkis“.