Vilnius. Nukentėjusiems nuo pandemijos ir nepalankių klimato reiškinių išskolinta daugiau kaip 134,4 mln. eurų lengvatinių paskolų. Teigiama, kad šia finansine priemone aktyviai naudojosi smulkieji ūkiai, besiskolinę iki 50 tūkst. eurų.

Žemės ūkio paskolų garantijų fondo duomenimis, valstybės biudžeto lėšos dažniausiai buvo naudojamos apyvartinio kapitalo finansavimui.

Daugiausia skolinosi ūkininkai, kuriems reikėjo iki 50 tūkst. eurų dydžio paskolos – tokių yra 57 proc. tarp visų paskolų gavėjų. Atitinkamai 50-100 tūkst. eurų skolinosi 21 proc., 100-200 tūkst. – 11 proc., 200-500 tūkst. – 7 proc. ūkio subjektų, o nuo 500 tūkst. iki 1 mln. eurų siekiančias paskolas gavo 4 proc. ūkio subjektų. Lengvatinių paskolų teikime dalyvavo 32 finansų tarpininkai su aptarnavimo tinklu visoje šalyje.

Lengvatinės paskolos nukentėjusiems nuo pandemijos ir nepalankių klimato reiškinių pradėtos išduoti 2020 m. antroje pusėje. Dėl pandemijos susidūrę su apyvartinio kapitalo trūkumu, norėdami užtikrinti likvidumą tokia pagalba pasinaudojo 1 331 žemės ūkio ir žuvininkystės subjektas.

Tuo tarpu priemonė nukentėjusiems nuo nepalankių klimato reiškinių, pasak Žemės ūkio paskolų garantijų fondo l. e. direktorės Romaldos Globienės, buvo itin reikalinga mažesniesiems uogų augintojams, sodininkystės ar augalininkystės ūkiams. Tad beveik visi 54 šia priemone pasinaudoję subjektai – smulkūs ūkiai. Jiems paskolinta 1,285 mln. eurų investicijoms ir apyvartinėms lėšoms

Lengvatinėms paskoloms siūloma skirti dar 25 mln. eurų

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlo lengvatinėms paskoloms papildomai skirti dar 25 mln. eurų. Jei tam pritars Europos Komisija, jas galės gauti dėl pandemijos su likvidumo problemomis susidūrę žemdirbiai, kooperatyvai ir akvakultūros sektoriaus atstovai.

ŽŪM teigimu, sutartys būtų teikiamos 6 metų laikotarpiui ir išmokamos iki birželio 30 d. Priemone pasinaudoti galėtų ir tie, kurie tokias paskolas buvo gavę anksčiau.

Bendra paskolų suma vienam gavėjui negalėtų viršyti 1 mln. eurų. Priešingai nei anksčiau, šįkart numatoma detaliai nurodyti tinkamas finansuoti išlaidas, taip pat siūloma patikslinti už paskolas mokamų palūkanų normų dydį, kurios priklausytų nuo paskolos trukmės ir paskolos gavėjo dydžio, nustatant palankesnę palūkanų normą.