Briuselis / Kaunas. Priimtas reglamentas dėl tręšiamųjų produktų skaitmeninio ženklinimo, kuriuo skatinama ant ES tręšiamųjų produktų naudoti skaitmenines etiketes, kartu prireikus paliekant ir fizines.

Kaip teigiama Vadovų Tarybos pranešime, skaitmeninis tręšiamųjų produktų ženklinimas turėtų sumažinti gamintojų išlaidas, biurokratiją ir aplinkosauginį pėdsaką.  

Skaitmeninių etikečių naudojimo trukmė būtų bent 10 metų nuo produkto pateikimo rinkai dienos.

Skaitmeninės etiketės būtų pasiekiamos nuskanavus QR arba brūkšninį kodą, jie naudotoją nukreiptų į tinklapį, kuriame saugoma etiketės informacija.

Vadovų Taryba įsitikinusi, kad skaitmeninėje etiketėje saugomos informacijos kokybė geresnė, palyginti su fizine etikete, mat pastarąją kartais sunku įskaityti, ypač kai pakuotė maža.

Vis dėlto pripažįstama, kad įvairių socialinių ir amžiaus grupių skaitmeninio raštingumo lygis skiriasi, o kai kurie tręšiamųjų produktų naudotojai gali nesuprasti, kaip apskritai veikia skaitmeninės etiketės arba išmanieji įrenginiai.

Tad reglamentu taip pat užtikrinama, kad informacija būtų prieinama fizinėmis priemonėmis, siekiant apsaugoti asmenis, kurių skaitmeninės kompetencijos ribotos.

O kad ūkininkų, kurie su išmaniasiais įrenginiais ir skaitmeniniais sprendimais nedraugauja, yra ne vienas, ne kartą viešai sakė ir Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS).

Pasak LŪS pirmininko Raimundo Juknevičiaus, jeigu skaitmeninis ženklinimas neapsunkina ūkininkams gyvenimo, t. y. jei informaciją apie tręšiamąjį produktą bus galima rasti ir fizinėje etiketėje, problemų kilti neturėtų. Juolab kad profesionaliai ūkininkaujantieji priima naujus skaitmeninius sprendimus, mat jie leidžia sukaupti daugiau informacijos ir ją tinkamai išrūšiuoti, naudoti.

„Jeigu informacija tampa skaitmeninė ir ją lengviau pasiekia skaitmeninėmis priemonėmis mokantys naudotis ūkininkai, bet kartu išlieka fizinis variantas tiems, kurie buvo įpratę skaityti fizines etiketes ant pakuočių, tuomet tai yra pliusas.

Mes, Ūkininkų sąjunga, atstovaujanti ūkininkų interesams, visada ir sakome, kad naujų technologijų diegimas neturėtų pasunkinti gyvenimo tiems, kurie jomis negebės naudotis savarankiškai.

Reikia investuoti į tai, jog būtų ir nauji skaitmeniniai sprendimai, ir įprasti, seni sprendimai, kuriais ūkininkai naudojosi ir anksčiau“, – portalui manoūkis.lt sakė R. Juknevičius.

Vis dėlto, pasak LŪS pirmininko, palikti ir fizinį etikečių ženklinimą svarbu ne tik dėl vyresnių ūkininkų, kurie nemoka naudotis išmaniaisiais įrenginiais, bet ir dėl įvairių nesklandumų, kurių kyla IT srityje.

„Neseniai įvykusi skaitmeninių sistemų griūtis („Microsoft“ programinės įrangos veiklos sutrikimai – red. past.) rodo, kad kartais labai gerai prie informacijos prieiti ir kitu būdu“, – neabejojo ūkininkų atstovas.

R. Juknevičiaus teigimu, skaitmeninės tręšiamųjų produktų etiketės ūkininkams praverstų ginčų atvejais pavyzdžiui, kai įsigiję neišbandytų trąšų nusivilia, nes nepasiekia efekto, kuris būna reklamuojamas.

„Ginčo metu labai reikalinga to produkto informacija. Produkto etiketė ir dokumentai ypač svarbūs tiems, kurie turi apribojimų dėl tręšimo, tarkime, ekologiniams, biodinaminiams ūkiams.

Būna situacijų, kai keičiasi gamintojas, bet kartu pasikeičia ir produkto kokybė, nors deklaracijoje nurodyta kitaip. Tokiu atveju irgi svarbus tręšiamojo produkto dokumentas“, – paaiškino LŪS pirmininkas.