Kaunas. Užsitęsę sausi ir karšti orai ypač paveikė pasėtus žieminius rapsus. Kokia pasėlių būklė, kokių priemonių imtis, kad prasti pasėliai spėtų iki žiemojimo pradžios sustiprėti, kaip sumažinti kenkėjų daromą žalą, komentuoja agronomas konsultantas dr. Povilas Drulis ir augalų apsaugos specialistė dr. Roma Semaškienė.

Kaip pasakoja ūkininkus įvairiuose šalies regionuose konsultuojantis ir bendrą situaciją matantis agronomas P. Drulis, šiemet rapsai skirtinguose ūkiuose labai nevienodai atrodo. Vieni jau netgi pernelyg vešlūs, o kiti vos sudygę arba dar netgi nesudygę.

Visa tai lėmė skirtingas sėjos laikas, dirvų būklė, orai po sėjos. Geriausiai atrodo ankstyvos sėjos rapsai Vidurio Lietuvoje, pasėti iki rugpjūčio 15 d. Blogiausiai – vėlyvos sėjos rapsai molingose arba lengvose, sausose dirvose.

„Šį sezoną rapsų sėja šalyje prasidėjo maždaug rugpjūčio 5 d., o baigėsi apie 27 d. Ankstyvos sėjos rapsai labai gerai sudygo, nes drėgmės dirvose dar pakako. Tokie augalai dabar jau išauginę 8-9-ą lapus, netgi formuoja šoninius ūglius. Šiuose pasėliuose augintojai jau spėjo net du kartus panaudoti augimo reguliatorius, kad rapsai per daug neištįstų. Čia padaryti beveik visi planuoti rudeniniai pasėlių priežiūros darbai“, – pasakoja P. Drulis.

Visai kitokia situacija vėlyvos sėjos laukuose. „Pasėti į sausus dirvožemius rapsai sunkiai dygo, yra nesudygusių. Šiomis dienomis daug kur pagaliau palijo, tad gavę drėgmės šie rapsai turėtų sudygti. Tikėkimės, kad bus ilgas ir gana šiltas ruduo, ir augalai suspės iki šalčių suformuoti bent 6–7 lapelius ir pasiruošti žiemai“, – sako agronomas.

Jis pastebi, kad geriausiai šį sezoną atrodo tie rapsai, kurie buvo pasėti optimaliu laiku ir taikant juostinės sėjos (strip-till) technologiją arba pasėti tiksliosiomis kukurūzų ar cukrinių runkelių sėjamosiomis. Sudygimas siekia iki 80 proc., o toks rodiklis vertinamas kaip labai geras.

Tie ūkiai, kurie žemę įdirbo pernelyg intensyviai – skutė kelis kartus (šiuo atveju nekalbama apie arimą, nes į ariamus laukus rapsų beveik niekas nebesėja.) ir sėjo įprastai, rapsų sudygimu nesidžiaugia, nes jis prastas.

Agronomas konsultantas dr. Povilas Drulis sako, kad rapsų pasėlių būklę nulėmė sėjos laikas, orai, dirvožemio sąlygos ir jo įdirbimo būdai

Pasiteisino juostinės sėjos technologija

Apibendrindamas apžvalgą apie rapsų pasėlių būklę P. Drulis sako, kad šio sauso sėjos ir rudens pradžios laikotarpio sąlygomis geriausiai pasiteisino būtent juostinės sėjos technologija. Tokių sėjamųjų noragėliai įdirbo gilesnius dirvos sluoksnius, iš ten pakilo drėgmė iki išbertų sėklų. Joms užteko drėgmės sudygimui, o išleistos šaknys greitai augo gilyn, tad augalai sugebėjo apsirūpinti reikiamu drėgmės kiekiu.

P. Drulis dar priduria, kad šį sezoną labai gerai pasiteisino dirviniai herbicidai, kurie neleidžia piktžolėms augti, be to, šie herbicidai buvo pigiausi.

Pasak agronomo, teisingai elgėsi tie ūkininkai, kurie pirmą kartą rapsų augimo reguliatorius naudojo 3–4 lapelių fazėje. Artimiausią savaitę tokiuose pasėliuose bus purškiama augimo reguliatoriais antrą kartą.

„Kadangi po lietaus dirvožemyje padaugės drėgmės, tai bus labai gerai kartu patręšti rapsus įvairiais makro- ir mikroelementais per lapus. Šitaip augalai gaus visas jiems reikalingas maisto medžiagas“, – sako konsultantas.

Kaip paskatinti prastų augalų augimą

O ką jis patartų tiems rapsų augintojams, kurių pasėliai prasti, augalai maži?

„Skirtingo sudygimo rapsų pasėliuose reikia labai atsargiai elgtis su augimo reguliatoriais: nepurkšti labai mažų augalų. Pirmiausiai svarbu įvertinti, ar rapsai yra vieno dygimo etapo, ar kelių, kaip atsitiko dalyje laukų, kur vieni augalai sudygo, o kiti dėl sausros dar ne. Tokiuose vietose taip pat reikėtų gerai įvertinti situaciją dėl purškimo herbicidais, ar nevažiuojama su kontaktiniais herbicidais, kai yra pernelyg mažų rapsų“, – sako P. Drulis.

Jis rekomenduoja vėlyvo sudygimo rapsus papildomai patręšti per lapus maisto medžiagomis, kurios paskatintų greitesnį augimą, kad augalai iki šalnų galėtų suformuoti 6–7 lapelius.

„Žinoma, kiekviena situacija gali būti skirtinga, todėl prieš apsisprendžiant, ką rapsų pasėlyje dar daryti, reikia labai gerai įvertinti visas aplinkybes“, – sako agronomas.    

Gausu net tokių kenkėjų, kurių anksčiau būdavo mažai

Rugsėjį vyraujant kaip niekada šiltiems orams, stebimas kenkėjų antplūdis. Kaip teigia dr. Roma Semaškienė, LAMMC Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja, šiuo metu žemdirbiams didžiausią susirūpinimą kelia kenkėjai rapsų laukuose.

„Pasidairius rapsų pasėliuose, galima matyti ant vieno augalo ne tik po vieną, bet ir po kelis įsikūrusius kenkėjus. Tai – rapsiniai pjūkleliai, kopūstinės kandys, paslėptastraubliai, amarai. Vertinant amarų žalą rapsams, reikėtų išskirti ne tik kopūstinius, bet ir persikinius amarus, kurie yra pagrindiniai žalingos šiems augalams virusinės ligos – ropių geltos viruso (TuYV) – pernešėjai. Žalos padariniai pasimato vėliau“, – perspėja R. Semaškienė.

LAMMC Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja dr. Roma Semaškienė pataria nuolatos stebėti augalus, tai padės įvertinti kenkėjų plitimo mastą

Rapsų augintojai susiduria su dar vienais didelę žalą galinčiais padaryti kenkėjais – šliužais. Pasak mokslininkės, jie ypač žalingi augalams dygstant, iki keturių lapelių tarpsnio.

Pasak R. Semaškienės, daugumai kenkėjų šilti orai yra esminiai, nulemiantys plitimą ir dauginimąsi. Pavyzdžiui rapsinių pjūklelių aktyvumas ir maitinimasis sumažėja, kai oro temperatūra nukrenta žemiau +18 °C, o diena trunka mažiau nei 14 val.

Tad vėstantys orai, dienos trumpėjimas mažina kenkėjų aktyvumą, todėl reikėtų stebėti ne tik pasėlius ir jiems padėti išlikti sveikiems, bet ir ilgalaikėje perspektyvoje besikeičiančias aplinkos sąlygas, ypač oro temperatūrą, vegetacijos trukmę.

Siekiant kuo tiksliau įvertinti „svečių gausumą“ ir išvengti daromos žalos, mokslininkė pataria augintojams nuolat stebėti pasėlius, rapsų lapus apžiūrėti iš abiejų pusių, išdėlioti gaudykles (šliužų gaudykles pakelti nuo žemės). Vis tai padeda pamatyti kenkėjų plitimo pradžią.

„Galima pasibandyti ir programėles, tačiau jos turėtų būti adaptuotos Lietuvos sąlygomis. Kada purkšti? Dažnu atveju kenkėjams pradėjus plisti. Tad stebėsena labai svarbi. Esant ilgam šiltam rudens laikotarpiui, ypač ankstėliau pasėjus rapsus, ko gero, nepavyktų apsisaugoti nuo kenkėjų be cheminės kontrolės. Lietuvoje registruotų insekticidų turime, tačiau veikliųjų medžiagų įvairovės nepakanka. Prieš kiekvieną purškimą, reikėtų labai pagalvoti, ar jis būtinas. Taip atitolintume kenkėjų atsparumo insekticidų veikliosioms medžiagoms vystymąsi“, – sako R. Semaškienė.

Agronomas P. Drulis taip pat sako pastebintis, kad šiemet daug kur rapsuose gausu kenkėjų, netgi tokių, kurių ankstesniais sezonai būdavo daug mažiau. Pavyzdžiui, amarų, pjūklelių lervų.

Jie padarė nemenkos žalos tiems pasėliams, kurių augintojai nepastebėjo kenkėjų ir laiku nepanaudojo insekticidų. Pasak agronomo, yra pažeistų net iki 30–40 proc. augalų.

Su šliužais situacija irgi skirtinga: ten, kur prieš rapsų sėją laukai buvo bent vieną kartą nuskusti, šliužų populiacija kur kas mažesnė, negu tuose laukuose, kur ant dirvos paviršiaus buvo palikta daug augalinių liekanų (šiaudų ir pan.) ir sėta tiesiogiai. Kai kuriuos tokius laukus netgi reikėjo atsėti.

Pasak P. Drulio, šliužų kiekį stipriai sumažina moliuskocidai: tuose laukuose, kur prieš sėją jie buvo išbarstyti, situacija nebloga.

Peliniai graužikai labiausiai plinta laukuose, kuriuose taikoma tiesioginė sėja arba dirbama labai minimaliai.

„Ten lauko pelių būna, tačiau jos dažniausiai plinta lokalizuotai. Tokios masinės problemos, kokia yra, pavyzdžiui, Čekijoje, mūsų šalyje dar nėra. Čekai dažniausiai sėja rapsus į nedirbtas dirvas, tiesiogiai, tad graužikai išplitę masiškai. Jie gerai išgyvena per žiemą, kadangi ten klimatas švelnesnis, – pasakoja P. Drulis.