Akademija, Kėdainių r. Nuo susietosios paramos už sertifikuota sėkla apsėtus plotus iki prastai dygstančių pupų – toks platus problemų spektras buvo aptartas Lietuvos sėklininkystės asociacijoje (LSA) ataskaitiniame susirinkime, vykusiame LAMMC Žemdirbystės institute.

Lietuvoje pernai deklaruota 1 mln. 735 tūkst. ha pasėlių (740 tūkst. ha žieminių kviečių, 157 tūkst. ha vasarinių kviečių, 224 tūkst. ha žieminių rapsų, 21 tūkst. ha vasarinių rapsų, 79 tūkst. ha žirnių, 10 tūkst. ha bulvių, vos 4 tūkst. ha lubinų ir t.t.). Sertifikuota sėkla užsėta 222 tūkst. ha. Susietoji išmoka už sertifikuota sėkla apsėtus plotus pernai vidutiniškai siekė 15 eurų/ha.

Sertifikuotos žieminių kviečių sėklos dalis 2019 m. buvo arti 20 proc. (didžiausia ji buvo 2018 m., kai siekė beveik 35 proc.). Žieminių kvietrugių – šiek tiek per 20 proc., žieminių rugių – 11 proc., žieminių miežių – 15 proc. Vasarinių augalų sertifikuotos sėklos dalis buvo panaši: kviečių – 17 proc., miežių – 22 proc., kvietrugių – per 35 proc., žirnių – per 30 proc., pupų – 25 proc., lubinų nesiekė nė 10 procentų.

Lietuvoje jau nuo 2012 m. renkamas selekcinis užmokestis: už javus – 2,60 Eur/ha, už rapsus – 6,66 Eur/ha, už bulves – 20,27 Eur/ha. 2019 m. selekcinis užmokestis buvo rinktas už 240 augalų veislių, iš viso surinkta (už 2018 m.) 797 tūkst. Eur ir tai sudaro 85 proc. visos surinktinos sumos. Už 2019 m. deklaruotus pasėlius selekcinis užmokestis pradėtas rinkti dabar, prievolę jį sumokėti turi 5 114 valdų.

„Nuo 1991 m. veikianti Lietuvos sėklininkystės asociacija dabar jungia 34 narius – 5 žemės ūkio mokslo įstaigas, 9 ūkininkus, 6 žemės ūkio bendroves, 12 uždarųjų akcinių bendrovių ir 2 kitas įmones“, – skaičiuoja LSA direktorius Julius Grašys

Ar išliks susietosios išmokos už sertifikuota sėkla apsėtus plotus

Žemės ūkio ministerijos 1-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus patarėjas Tadas Švilpauskas priminė, kad jau patvirtinta 2020 m. žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo pradžios data – tai balandžio 20 diena. Deklaruoti žemės ūkio naudmenas bei kitus plotus tiesioginėms išmokoms gauti bus galima iki birželio 7 d. (pavėluotai – iki liepos 2 d.).

Kas bus su susietosiomis išmokomis po 2020-ųjų, ar jos išliks tokios, kokios yra dabar – konkretaus atsakymo nėra. Didelė tikimybė, kad susietoji parama liks, nors dalis ES šalių narių jai prieštarauja – esą ji iškreipia rinką, nes remiami konkretūs sektoriai. „Mes matome teigiamus susietosios paramos rezultatus. Kas bus remiama ateinančiu laikotarpiu – deramasi su žemdirbių organizacijų atstovais“, – sakė T. Švilpauskas.

„Kadangi konkrečių susitarimų kol kas nėra, gali būti, kad ir 2021 m., ir 2022 m. išliks panaši žemės ūkio politika, kokios laikomasi dabar“, – galimą scenarijų įvardijo ŽŪM 1-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus patarėjas Tadas Švilpauskas

T. Švilpauskas pabrėžė, kad mažinama administracinė našta, kontrolė ir sankcijos žemdirbiams. Tai rodo ir skaičiai – prieš kelerius metus būdavo pritaikoma sankcijų už 10 mln. eurų, dabar šį suma sumažėjo daugiau negu perpus – iki 4,5 mln. eurų. Be to, šie pinigai grįžta žemdirbiams kitomis formomis.

LSA narys ūkininkas Algirdas Laurikietis klausė, ar tikrai būtina posėlius pasėti iki rugpjūčio 15 dienos. „Šiaurės Lietuvoje iki rugpjūčio 15 dienos dar derlius dažnai būna nenukultas“, – sakė A. Laurikietis. T. Švilpauskas atsakė, kad tuo klausimu ŽŪM specialistams reikėtų konsultuotis su Europos Komisija, nes datas apibrėžia reglamentiniai reikalavimai.

Dūsta nuo padidėjusios darbų naštos

Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) direktoriaus pavaduotojas Arvydas Basiulis sakė, kad nors sertifikuotos sėklos populiarėjimas džiugina, bet tarnybai tai sukelia problemų: laboratorijų apimtys smarkiai viršijamos, įranga sensta, o naujai įrangai pirkti neskiriama lėšų, todėl vėluoja sertifikuotos sėklos tyrimai.

Rengiamos įgaliotojų laboratorijų akreditavimo taisyklės – tikimasi, kad atsiras sėklininkystės įmonių, kurios pačios apsiims daryti sėklos tyrimus (žinoma, tik žemesnės kategorijos sėklinės medžiagos, o elitas ir superelitas būtų paliktas VAT). Įgaliotųjų ėminių ėmėjų jau yra, kaip ir įteisinti sėklinių pasėlių aprobuotojai – deja, dar nė viena įmonė kol kas nesikreipė su pageidavimu gauti tokius įgaliojimus.

Pasak A. Basiulio, buvo bandyta pakeisti rinkliavas už sėklinės medžiagos tyrimus ir įkainius už veislių tyrimus, bet dėl sudėtingos ir nuolat nesikeičiančios politinės situacijos to padaryti nepavyko. Pokyčiai būtini, nes dabar iš selekcininkų už veislės tyrimus surenkama mažiau negu 50 proc. tos sumos, kiek realiai kainuoja veislių tyrimai. „Įkainiai nesikeitė nuo 2013 m. Visose kitose ES šalyse įkainiai yra didesni negu Lietuvoje, išskyrus Lenkiją“, – pastebėjo A. Basiulis.

VAT Augalų veislių skyriaus vedėja Sigita Juciuvienė suskaičiavo, kad pernai penkiuose augalų veislių tyrimų skyriuose buvo tiriamos net 626 veislės (iš jų 44 lietuviškos). „Jau dūstame nuo darbų, nors žmonių mažėja, labai trūksta technikos“, – sakė S. Juciuvienė.

VAT Augalų veislių skyriaus vedėja Sigita Juciuvienė priminė, kad iki kovo 20 dienos laukiama paraiškų vasarinių augalų veislių tyrimams atlikti

Į Nacionalinį augalų veislių sąrašą, kuris buvo patvirtintas 2020 m. vasario 27 d., įrašytos 93 augalų veislės: 74 – žemės ūkio augalų, 2 daržovių ir 17 dekoratyvinių augalų veislių. Žemdirbiai turėtų susidomėti lietuviškais žieminiais kviečiais Silva, Taurija, avižomis Frekula DS. 111 veislių yra suteikta teisinė apsauga Lietuvos Respublikoje. Iš jų 70 yra sukurtos Lietuvos selekcininkų, 41 – užsienio.

Ir vėl problemos dėl pupų daigumo

Dauguma ES valstybių kreipėsi dėl leidimo leisti sumažinti sertifikuojamos pupų sėklos daigumą – visur stebima tikra pupų daigumo krizė, ir tai kartojasi jau ne pirmi metai. Šiemet Lietuvoje leista prekiauti pupų Boxer, Fuego, Reda DS, Louhi, Merkur, Vertigo, Tiffany, Lynx, Olga, Amigo, Fanfara, Isabell sėkla, kurios mažiausias daigumas – 70 proc.

Biržų rajono ūkininkas Kęstutis Armonas nusistebėjo, kad labai skiriasi laboratorijoje ir namų sąlygomis nustatytas pupų daigumas.

„Iš Valstybinės augalininkystės tarnybos gavau atsakymą, kad pupų daigumas tik 63 proc., o namuose pasidiegęs gavau 85 proc. daigumą. Kyla klausimas, kokios pupos išbrokuojamos? Nes lauke pasėtos jos puikiausiai sudygsta ir tada suauga per tankus pasėlis“, – problemą išdėstė ūkininkas Kęstutis Armonas

VAT specialistai paaiškino, kad atliekant daigumo tyrimus, vadovaujamasi tarptautine metodika, kur aiškiai nurodoma, kaip vertinti pupų daigus, koks daigas laikomas normaliu, ir kodėl neskaičiuojami šleivi, kreivi daigai. Šiuo metu laboratorijoje neretai nustatomas labai žemas – vos 50–60 proc. pupų daigumas. Tačiau realybėje net ir tokios šleivos pupos sudygsta ir tada suveši per tankus pasėlis.

VAT Augalų dauginamosios medžiagos skyriaus patarėja Jovita Kulikauskaitė kalbėjo apie naujoves sėklų siuntų ženklinime – visi sodinti skirti augalai, kurie bus tiekiami Lietuvos rinkai ir vežami ES teritorijoje, turės būti paženklinti augalo pasu, kuris bus pateikiamas bendrai su sertifikavimo etikete

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja Roma Semaškienė atkreipė dėmesį, kad pupų daigumui neigiamą poveikį daro pupinių grūdinukų pažeidimai – o šie kenkėjai darosi vis agresyvesni. Be to, pupų sudygimas priklauso ir nuo laboratorijose naudojamos terpės. Tarkime, pastebėta, kad geriausiai sudygsta ant smėlio padiegtos pupos.

Sėklininkystės kompanijų atstovai vienbalsiai tvirtino, kad jau atėjo laikas priimti sprendimus dėl vertinimo metodikos peržiūrėjimo, nes nieko nedarant, problema kartosis ir toliau – negali būti, kad tos pačios sėklos daigumo įvertinimas skirtųsi 30 procentų, o dabar tokių situacijų pasitaiko nuolat.

MŪ inf.