Kaunas. Dėl sausros bulvių derlius užaugo vidutiniškai 30 proc. mažesnis, tačiau produkcija turėtų būti brangesnė ir paklausi, nes sausra sumenkino derlių kone visoje Europoje.

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Zofija Cironkienė sako, kad apibendrinus visų augintojų šiemetinius rezultatus, galima teigti, jog produkcijos gauta vidutiniškai trečdaliu mažiau. Ko gero labiausiai sumenko svogūnų derlius – jų augintojai skaičiuoja netekę net apie 50 proc. produkcijos, nes svogūnų ropelės užaugo neįprastai smulkios.

Morkos dėl sausros irgi prastokos, mažesni ir burokėliai, tačiau pastarųjų daržovių stygius tikėtinas mažiausiai, mat šiemet smarkiai išsiplėtė burokėlių auginimo plotai. Bulvių irgi prikasta mažiau, nes jų tiesiog mažiau buvo užmegzta po kerais.

Tiesa, kol kas bulvių rinka sausakimša: savo užaugintas bulves siūlo visi, kurie neturi kur jų ilgiau išlaikyti. Vis tik bulvių augintojai sako, kad, palyginti su pernai metais tuo pačiu laiku, dabar už bulves jie gauna daugiau – pernai rudenį bulvių kaina buvo 10–12 centų už kilogramą, o šiemet – jau apie 20 centų. Morkų, svogūnų ir ypač kopūstų kainos yra gerokai šoktelėjusios palyginti su pernai metais.

Per dideli lūkesčiai ne visada pasiteisina

Italija, Prancūzija, Čekija – šias šalis Z. Cironkienė įvardija kaip svarbiausias šiemet lietuviškų daržovių eksporto kryptis. Ne vienas stambesnis daržovių augintojas turi užmezgęs ilgalaikius prekybinius ryšius su Balkanų šalimis, tad ir šiemetinis derlius neabejotinai ten iškeliaus. Tiesa, kol kas eksportas vangus – kiekvienos šalies vidaus rinka pirmiausia paprastai pirmiausia naudoja vietinė produkciją ar ieško pigesnių daržovių kaimyninėse šalyse.

„Ruduo visada buvo ir bus tas metas, kai daržovės yra pigiausios. Štai kodėl daržininkams labai svarbu turėti saugyklas, kad jie galėtų laikyti daržoves tol, kol atsiras jų paklausa ir pakils kaina“, – sako Z. Cironkienė. Žinoma, neretai pasitaiko ir tokia situacija, kad neišlošiama net ir ilgai išlaikius daržoves – paprastai žiemai baigiantis ar kovo mėnesį pasimato, kad sandėliuose laikytos produkcijos yra labai daug, rinkoje susidaro perteklius ir kaina krenta.

„Augintojai per daug nesidalija informacija, kokius kiekius daržovių jie turi susikrovę saugyklose, tad ir tiksliai prognozuoti yra sunku. Tačiau patirtis rodo, kad per dideli lūkesčiai ne visada pasiteisina – pavasario pradžioje staiga gali paaiškėti, kad vienų ar kitų daržovių yra perteklius“, – pastebi Z. Cironkienė.

Derlius mažesnis, kokybė geresnė

Vieni didžiausių šalyje bulvių augintojų yra Šakių r. bendrovė „Šaka“ – šiais metais čia auginta 130 ha bulvių. Iš jų maistinėms bulvėms buvo skirta 80 ha, kitos – sėklinės. Bulvių realizacija vykdoma per kooperatyvą „Bulvių namai“.

Bendrovės „Šaka“ vadovas Juozas Pukelis sako, kad šiemet bulviakasį pavyko baigti labai anksti – rugsėjo 23 dieną. Darbai vyko sparčiai ir sklandžiai, nes buvo labai palankūs sausi orai.

Tačiau derlius subrendo apie 30 proc. mažesnis. Vidutinis bulvių derlingumas šiemet išėjo apie 35 t/ha. „Bulvių kokybiniai parametrai netgi geresni, nes daug saulės leido sukaupti daugiau sausųjų medžiagų gumbuose. Bulvės į aruodus pateko sausos, todėl puvinių bus mažiau“, – sezono privalumais pasidžiaugė J. Pukelis. Ir pridūrė, kad iki šiol buvusios neįprastai šiltos dienos sukėlė ir tam tikrų nuogąstavimų dėl per didelės šilumos bulvių sandėliuose, mat bendrovė neturi šaldymo įrangos.

Vilkaviškio rajone ūkininkaujanti bulvių augintoja Alvytė Valuckienė sako, kad šiemet dėl sausros bulvių derlius tikrai mažesnis – vidutinis prekinių gumbų derlius gautas 47 t/ha.

„Kai kurios veislės, kurios jautrios sausrai ir nebuvo laistomos, derėjo net 50–60 proc. mažiau, jų kasėme tik 25–30 t/ha“, – sako A. Valuckienė. Laistomuose bulvių laukuose situacija buvo geresnė, bet ir ten jautėsi derliaus sumažėjimas maždaug 20–30 procentų.

„Jeigu gerais metais derlingų veislių bulvės duoda iki 75 tonų/ha, tai tų pačių bulvių veislių derlius šiemet buvo apie 45–50 t/ha. Reikia žinoti, kad bulvių derliui kenkia netik sausra, bet ir karštis. Optimali oro temperatūra bulvėms augti yra 22–25 laipsniai šilumos“, – sako patyrusi bulvių augintoja, kasmet su vyru Raimundu auginanti apie 130 ha bulvių ir savo ūkį sertifikuojantys pagalGerosios ūkininkavimo praktikos(Global G.A.P) bei Nacionalinę žemės ūkio ir maisto produktų kokybės (NKP) sistemas.

„Šiemet bulvių kaina aukštesnė. Pernai tuo pačiu metu buvo 10–12, o šiemet 18–20 centų/kg. Skirtumas ženklus. Tačiau ne Lietuvos gamta diktuoja kainas. Kai pernai Lietuvoje trūko kokybiškų bulvių, geros kainos vis tiek nebuvo. Šiemet situacija kita. Bulvių trūksta visoje Europoje, tai ir paklausa didesnė, ir kaina aukštesnė“, – paaiškina A. Valuckienė.

Gali tekti dažniau perrinkti bulves

LAMMC Vokės bandymų stoties mokslo darbuotoja, bulvių selekcininkė Rita Asakavičiūtė pasidalijo keliais įdomiais pastebėjimais. Pasak jos, šiemet selekcinėse bulvėse visai nebuvo pačios smulkiausios frakcijos (vadinamųjų kiaulinių) gumbų, tik sėkliniai ir maistiniai. Svėrimo metu paaiškėjo, kad derlius buvo didesnis negu praeitais metais. Krakmolo kiekis bulvėse nepakito.

„Mes bulves pasodinome gegužės pradžioje ir pataikėme kaip tik ant sausros. Žydėti mūsų bulvės pradėjo liepos pabaigoje. Kasėme rugsėjo pabaigoje ir pastebėjome, kad nebuvo susiformavusios tvirtos luobelės. Stebėjausi, kad kai kurie sodininkai-mėgėjai ir ūkininkai bulves jau buvo spėję nukasti be tinkamai susiformavusios gumbo luobelės“, – sako R. Asakavičiūtė. Bulvės gumbas optimaliomis sąlygomis per 2 savaites suformuoja luobelę, tinkamą sandėliavimui.

„Kad bulvės gerai sandėliuotųsi šiais metais, reikės dažniau perrinkti. Šis vegetacijos sezonas buvo sausringas, tad gumbai nespėjo laiku suformuoti luobelės. Kitaip tariant, bulvių vegetaciją galima įvertinti kaip pavėlavusią ir užsitęsusią“, – apibendrino R. Asakavičiūtė.

MŪ inf.