Šilalė. Žydrūnas Jonušas – vienas iš tų ūkininkų, kurie stovėjo pasirinkimo kryžkelėje: atsisakyti pieno gamybos ar modernizuoti ūkį? Pasiryžo ilgalaikėms investicijoms.

Nuo tada, kai Endrikave buvo nugriauta senoji rištinio laikymo ferma ir pradėta nauja statyba, prabėgo beveik metai. Jonušų šeimos ūkio karvės žiemojo nuomojamoje fermoje. Tačiau naujasis tvartas jau stovi ir antrą savaitę karves jame melžia BouMatic MR-S2 robotas. Žydrūnas žiūri ir laimingas šypsosi: „Išleidau karves į kurortą.“

Prie komfortiškų sąlygų piendavėms, regis, net nereikėjo pratintis, jau antrą dieną dauguma jų ėjo melžtis į robotą be atskiro paraginimo. Aišku, į robotą jas vilioja ir porcija koncentruotųjų pašarų, kuriuos Žydrūnas pasistengė paskaninti didesniu melasos kiekiu.

Karvės melžtis į robotą įleidžiamos kas 6 valandas, tad per parą jos gali būti pamelžtos iki keturių kartų.

Karves melžia BouMatic MR-S2 robotas

Naujoje fermoje taip pat sumontuota pusiau automatinė šėrimo sistema Pellon. Laukiama tik birželį atvykstančio maišytuvo, ir sistema pradės dalyti pašarus gyvuliams iki 12 kartų per dieną. Tvarte įrengtos patogios guoliavietės su čiužiniais, masažo šepetys, mėšlo skreperiai, kokybiška ventiliacinė sistema. Netrukus bus sumontuotos pripučiamos užuolaidos. Žydrūnas tikisi, kad pasikeitusios gyvulių laikymo sąlygos, kokybiškesnis melžimas ir šėrimas padidins karvių produktyvumą, o tuo pačiu – ir pajamas už pieną.

Naujoje fermoje jau sumontuotas transporteris, kuriuo pašarus karvėms nuolat dalys pusiau automatinė šėrimo sistema Pellon, o sienas uždengs pripučiamos užuolaidos

„Laikas parodys, ar teisingai pasielgiau“, – atsidūsta ūkininkas. Svarbiausia priežastis, dėl kurios jis ryžosi investuoti – melžėjų trūkumas. Daug metų Žydrūnas su žmona Renata patys kiekvieną rytą ir vakarą melždavo karves. Melžėjų kai kada pasisamdydavo, bet, anot ūkininko, joms dirbti būdavo „per sunku“. O kur dar kasdieniai ūkio, lauko darbai – Jonušai dirba patys, darbuotojų nesamdo. Tad vieną dieną rimtai iškilo klausimas „būti ar nebūti“. Svarstė vietoje pieninių auginti mėsinius, taip pat apskritai atsisakyti gyvulių ir pereiti į augalininkystę. Vis dėlto abu nutarė toliau plėtoti pieno ūkį, jeigu tik gaus paramą ūkiui modernizuoti. Projektas buvo patvirtintas.

„Nebuvo lengva pasiryžti didelėms investicijoms, imti paskolą, kai pieno sektoriaus padėtis tokia įtempta, pieno supirkimo kaina maža. Bet ir dirbti taip, kaip dirbome, jau nebuvo įmanoma“, – pasakojo Ž. Jonušas.

Tikisi gerokai padidinti primilžį

Pradėjus domėtis melžimo robotais, lemtingas buvo susitikimas su „Dotnuva Baltic“ vadybininku per vienos fermos atidarymą Plungės rajone. „Rinkausi šį robotą atsižvelgdamas į jo kainą ir savybes bei galimybes. Kiek lyginau su kitų gamintojų, man tai pasirodė geriausias variantas“, – sakė ūkininkas.

Vienvietis BouMatic MR-S2 robotas gali melžti iki 70 karvių, tokiam gyvulių kiekiui pritaikytas ir naujasis tvartas (su „ligonine“ yra 82 vietos), todėl Ž. Jonušas, laikantis 55 piendaves, galės didinti bandą. Įdiegus melžimo ir šėrimo robotus, Žydrūnas tikisi ryškaus produktyvumo padidėjimo – iš pradžių iki 8 t, o vėliau, dar pagerinus gyvulių genetiką, ir 10–12 t metinio primilžio. Tuo tikslu ketina koreguoti ir racioną.

Antrą savaitę Jonušų šeimos ūkio karvės laikomos naujoje fermoje

Žydrūnas ūkį įregistravo 2001 m., kai iš gamybos pasitraukė jo tėvai. Endrikavas – jo gimtasis kaimas. Ilgus metus sąžiningai žemę dirbęs ir gyvulius laikęs užsispyręs žemaitis nemažai vargo, kol pagaliau jo pieno ūkis sulaukė reikšmingų permainų.

Pastačius naują fermą ir įdiegus šiuolaikines technologijas, Žydrūno ir Renatos gyvenimas pasikeitė  – nebereikia kas rytą penktą val. keltis melžti karvių, ir vakare, vos baigus kitus darbus, vėl skubėti melžti. „Gyvenimas pašviesėjo. Tik dar reikės įprasti prie kompiuterinės programos, išmokti analizuoti daugybę duomenų. Reikės dar nemažai mokytis“, – sako Žydrūnas.

Žydrūnas Jonušas roboto operacinės sistemos ekrane seka primilžį, melžimų skaičių ir kitus rodiklius

Pačiame naujos fermos darbų įkarštyje Žydrūnui pasitarnavo ir karantinas – iš Prancūzijos grįžę du jo pusbroliai mielai įsitraukė į talką ir prie fermos, ir lauko darbuose, padėjo pavasarinę sėją užbaigti.

Didelis tėvų pagalbininkas – 15-metis sūnus Deimonas. Žydrūnas džiaugiasi, kad jis puikiai valdo techniką, su ja nudirba visus darbus, kai reikėdavo, ir melžti padėdavo. Naujovėmis patenkinta ir nuo tėvo nesitraukianti 7-erių Augustė.

Ūkininkas naujoje fermoje nemažai laiko praleidžia kartu su dukra Auguste

Ragina ūkininkus kooperuotis

Žydrūnas dirba 90 ha nuosavos žemės. Viską, ką užaugina, sunaudoja pašarams – sėja žolių mišinius, kviečius, miežius, kukurūzus.

Bandos produktyvumas kontroliuojamas. Vidutinis primilžis anksčiau buvo 6,5 t per metus. Pasak ūkininko, jie pasirinko ilgesnį karvių tarnavimo laiką, o ne didesnį produktyvumą, tad nepirkdavo brangių priedų primilžiui didinti: „Nesu tikras, ar pieno gamybos savikainą padidinę brangūs papildai būtų atsipirkę per produktyvumą. Todėl ir pasirinkau kitą kelią.“ Karvės ūkyje gyvena 6–7 laktacijas.

Ūkininkavimo pradžioje dar teko pirkti telyčių, bet jau nemažai metų bandą Žydrūnas atnaujina tik iš savo ūkyje atvestų. Buliukus jis irgi palieka ūkyje – augina produkcijai. Tai dar vienas pajamų šaltinis ir šiokia tokia atsvara pienui.  

Telyčios lieka ūkyje bandos pakaitai

Nors pereinant į robotizuotą melžimą neteko išbrokuoti nė vienos karvės, dabar Žydrūnas ketina atlikti bandos atranką, išbrokuoti mažiausiai produktyvias karves, įsigyti kelias aukštos genetinės vertės telyčias.

Baigęs karvių sėklinimo kursus ir pats besirūpinantis reprodukcija, pastaraisiais metais jis daug dėmesio skyrė genetikai. Holšteinizuotas juodmarges sėklina tik su holšteinų buliaus sperma, dalis karvių jau turi didžiąją holšteinių kraujo dalį. Apsivaisinimo koeficientas yra 1,8–2, bet ūkininkas tikisi, kad pasikeitusios laikymo, šėrimo ir melžimo sąlygos pagerins ir reprodukcinius rodiklius, o roboto pateikiami duomenys padės geriau pastebėti rują – robote paleista rujos ir atrajojimo programa.

Karvės sveikos, pačių prižiūrėtos, ūkininkas gauna priedus už pieno kokybę, tik šiuo metu kaina už pieną balansuoja ties savikainos riba. Pieną jis tiekia kooperatyvui „Pieno gėlė“ – labai patenkintas bendradarbiavimu, nors pieno kainą didieji perdirbėjai kooperatyvams mažina daugiau, negu pavieniams ūkininkams. „Kaip tik turime daugiau kooperuotis, gaila, kad ūkininkams trūksta sąmoningumo. Jeigu daugiau mūsų kooperuotųsi, gal perdirbėjai kitaip kalbėtų“, – tvirtai už kooperaciją pasisako Ž. Jonušas.  

Rūpestingas jo žvilgsnis perbėga per visą naują fermą – dar net pačiam sunku patikėti, kad pagaliau darbas bus kitoks. „Be abejo, ateiti į tokią fermą daug maloniau, dėl geros ventiliacijos beveik nejuntamas net fermos kvapas. Kitas darbas. Svarbiausia, kad tik pieno kaina daugiau nekristų“, – tai svarbiausia sąlyga, kuri darbščiai Jonušų šeimai leistų ramiai dirbti savame ūkyje ir juo džiaugtis.  

Pastačius naują fermą, pasikeitė ir ūkininkų, ir gyvulių gyvenimas

KOMENTARAS

Alfonsas GENYS, „Dotnuva Baltic“ fermų įrangos specialistas

Žydrūnas Jonušas – inovatyvus ūkininkas. Jis lengvai suprato roboto darbą ir valdymą, užtenka kartą pasakyti, ir jis toliau pats žino, ką ir kaip daryti. Žydrūnas nebijo naujų technologijų, džiaugiamės, kad patikėjo „BouMatic“ filosofija.

BouMatic MR-S2 robotas – tai tik trečiasis šios firmos robotas Lietuvoje. Pagrindinis jo išskirtinumas – melžimas vyksta iš galo. Melžimo roboto ,,ranka“ priartėja prie karvės iš galo, melžimas atliekamas tarp galinių kojų, taigi karvė nesiblaško ir nepatiria streso. Roboto rėmas yra atviras, todėl karvė gali matyti visą tvartą ir jaučiasi, lyg būtų bandoje. 

Roboto „ranka“ turi 3D kamerą, kuri fiksuoja spenius ir nustato, kur prijungti melžiklius. Tai pagreitina visą darbą, greičiau vyksta karvės paruošimas melžimui. Spenių paruošimas vyksta su atskiru kaušeliu, kuris nuplauna juos, numelžia pirmąsias čiurkšles, pamasažuoja.

Roboto operacinė sistema rodo kiekvieno tešmens ketvirčio pieno laidumą, melžimo laiką, somatinių ląstelių kiekį, bendrą primilžį.

Ant karvių kaklo dedami davikliai nustato rują, karvės sveikatingumą ir atrajojimą. Tai suteikia daug svarbios informacijos apie gyvulį. Tarkime, jeigu pradeda strigti atrajojimas, reikia įtarti prieskrandžių problemas ir imtis priemonių, kad būtų užbėgta ligai už akių.

Dėl robote integruotos karvių atskyrimo sistemos nebereikia papildomų aptvėrimų ar vartų. Karvės atskiriamos melžimo robote, nes abiejose jo pusėse įrengti įėjimo ir išėjimo vartai. Tokiu būdu sutaupoma vietos tvarte. Šis robotas lengvai ir greitai montuojamas – atvežamas gamykloje išbandytas ir jau parengtas darbui robotas, tereikia atlikti tik keletą prijungimų prie pieno linijos ir elektros.

Ūkyje sumontuota šėrimo sistema Pellon yra pusiau automatinė – ūkininkas kartą ar du per dieną pats užkraus pašarų maišytuvą-dalytuvą, o tada jau sistema pati važiuos ir dalys šviežius pašarus kas dvi valandas, iki 12 kartų per parą. Tai leis ir išvengti hierarchijos, nes karvės žinos, kad pašarų visada bus. Sistema galės dalyti skirtingus racionus kelioms karvių grupėms.

MŪ inf.