Ukmergės r. Linas Drėma Užulėnio kaime kartu su broliu Dainiumi puoselėja riešutyną. Linas sako, kad čia svarbiausia – kantrybė, nes derliaus tenka palaukti.

Sodybą Ukmergės r.  įsigijo jų tėvai, vėliau Linas drauge su sese Jolita 2016 m. pasodino naują 50 vaismedžių sodą, o po metų su broliu Dainiumi – pirmuosius 100-tą lazdynų.

„Galima sakyti, kad prasidėjo nuo zabovos, o virto ateities gerovės-fondu – investicija“, – sako Linas. 

Dažniausiai ūkyje jis tvarkosi su broliu Dainiumi, žemė priklauso lygiomis dalimis, dirba pagal jungtinę sutartį. Dabar sode auga ispaniškų, turkiškų, vokiškų, lenkiškų, angliškų veislių lazdynai.

„Ūkininkaujant riešutmedžių ūkyje, svarbiausia turėti kantrybės, nes tai ne javai, kai derlių turi kas metus. Auginant riešutų sodą, pirmus 4 m. – vien išlaidos, nes riešutų būna tik paragauti. Riešutmedžiai pradeda derėti 3–4 m., o masiškai po 7–8 metų. Jei viską atlieki tinkamai, derlius turėtų būti nuo 3 iki 4 tonų iš hektaro“, – pasakoja L. Drėma.

Anot jo, tikrai nėra taip, kad pasodinai riešutmedžius ir pamiršai. Priežiūra nuolatinė – genėti, tręšti, purkšti, laistyti, o ir žolę tarpueiliuose kas 2-3 savaites tenka traktoriumi nupjauti.

Ūkyje yra artezinis gręžinys, o sode įrengtas automatinis, nuotoliu valdomas kapiliarinis laistymas. Davikliai suveikia pagal nustatytą drėgmės lygį.

„Nelaistomi lazdynai per metus paauga iki 10 cm, o laistomi pradėjo augti po 60–70 cm per sezoną. Šiais metais pagal suderintą projektą numatėme įsirengti naują tvenkinį, nes poreikis vandeniui labai išaugo dėl naujai užsodintų plotų“, – pasakoja augintojas.

Šalia medelių eilėse pateista 1,6 m pločio juoda agrotekstilinė plėvelė – piktžolės nenustelbia žemų medelių, rečiau reikia šienauti.  Labai svarbu riešutmedžius ir tinkamai pasodinti, ir tinkamai genėti – formuoti medį, o ne krūmą. 

„Vienas iš daugiausia jėgų reikalaujančių darbų yra sodinimas. Reikia teisingai nužymėti eiles, tai yra 5,0 m tarp eilių ir 3,5 m tarp sodinukų, išgręžti arba iškasti duobes, į jas įdėti komposto-juodžemio ir riešutmedį sodinti šiek tiek giliau, o pasodinus kiekvieną apipilti smulkinta beržo žieve“, – patirtimi dalijasi Linas.

Ūkyje auga ir kelis šimtai šešiolikos porūšių graikinių riešutmedžių. Visi jie užauginti iš Lietuvoje nuo seno augančių motininių medžių, kuriems po 50 metų. 

„Graikinius riešutus susidaiginame patys. Tam įrengtas ir medelynas, kuriame pirmus kelerius metus įsikūrė iš graikinio riešuto sudaiginti medeliai. Vėliau kiekvienas persodinamas į nuolatinę augimo vietą. Ta vieta – tai kruopščiai paruošta 0,8*0,8*0,8 m dydžio duobė, kurioje senas gruntas pakeistas į komposto-juodžemio tūrį. Taip paruoštoje vietoje jaunas graikinukas auga kaip ant mielių, sparčiai stiebiasi, šaknijasi ir greičiau duoda derlių“, – pasakoja L. Drėma.

Sodinant tarp graikinių riešutmedžių turi būti mažiausiai 7 m arba dar geriau – 9 m. Graikinis riešutmedis gyvena ir dera apie 200 m. ir daugiau. „Bus ką veikti, prisiminti ir vaikams, ir anūkams ilgus metus“, – sako riešutmedžių augintojas.

Visą straipsnį apie Lino ir Dainiaus Drėmų riešutyną skaitykite agroakademija.lt.