Vilnius. Lietuvoje nustatyta  31 527 ha apleistų žemės ūkio naudmenų plotas, teigia Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC).

2022 m. duomenimis šalyje buvo nustatyta 34 387 ha apleistų žemės ūkio naudmenų, 2023 m. – 33 954 ha, 2024 m. – 31 276 ha, o 2025 m. – 29 577 ha.

Daugiausia apleistų žemės ūkio naudmenų plotų fiksuojama rytinėje Lietuvos dalyje.  Naujausiais duomenimis, didžiausi apleistų žemių plotai nustatyti Vilniaus r.  – 2 618 ha, Molėtų r.  – 2 275 ha, Zarasų r.  – 1 507 ha, Trakų r.  – 1 467 ha ir Utenos r.  – 1 404 ha.

Mažiausi apleistų žemės ūkio naudmenų plotai, išskiriant miestų savivaldybes, nustatyti Visagino, Pagėgių, Joniškio, Marijampolės ir

Skuodo rajonų savivaldybėse. Šiose savivaldybėse apleistos žemės ūkio naudmenos neužima daugiau kaip 100 ha.

Apleistų žemių duomenys naudojami apskaičiuojant žemės mokestį, todėl, ŽŪDC teigimu, verta pasitikrinti, ar sklypuose pažymėta informacija atitinka faktinę situaciją.

Pagal Žemės mokesčio įstatymą, padidintas tarifas gali būti taikomas tiems savininkams, kurių nuosavybės teise valdomuose žemės ūkio paskirties sklypuose, esančiuose žemės ūkio naudmenų plotuose, auga savaime sužėlusi sumedėjusi augalija – medžiai ar krūmai, užimantys daugiau kaip 10 arų.

Pasak ŽŪDC Žemės tvarkymo ir geodezijos departamento direktoriaus Gintauto Vasiliausko, kartais žemės savininkas sklypą jau būna sutvarkęs, tačiau duomenyse jis vis dar gali būti pažymėtas kaip apleistas. Kadangi ši informacija naudojama apskaičiuojant žemės mokestį, savininkai kviečiami pasitikrinti duomenis ir, pastebėjus netikslumų, apie juos pranešti ŽŪDC. 

Visoje Lietuvos teritorijoje apleistų žemės ūkio naudmenų plotai nustatomi nuotoliniais kartografavimo metodais – vertinant ortofotografines ar palydovines nuotraukas ir kitus valstybinius duomenų rinkinius.

Jei apleista žemė pažymėta ten, kur faktiškai nėra žemės ūkio naudmenų – pavyzdžiui, želdiniuose, pelkėse, krūmynuose, pažeistoje ar kitoje nenaudojamoje žemėje – apie tai reikėtų pranešti Žemės ūkio duomenų centrui. Tokiais atvejais duomenys gali būti tikslinami, o netiksliai pažymėti plotai – išbraukiami iš apleistų žemių duomenų rinkinio.

Jeigu žemė iš tiesų apaugusi savaime sužėlusiais medžiais ar krūmais, ją galima sutvarkyti pašalinant sumedėjusią augmeniją. Prieš pradedant darbus svarbu išsiaiškinti, ar sklype nėra saugotinų medžių. Norint kirsti saugotinus medžius, reikia gauti savivaldybės institucijų leidimą.

Kitas galimas sprendimas – apleistas žemės ūkio naudmenas, kuriose auga medžiai ir krūmai, panaudoti miškui įveisti. Tokiu atveju žemės savininkas dėl leidimo veisti mišką ne miško žemėje kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą, o gavus leidimą Valstybinei miškų tarnybai teikia tvirtinti miško želdinimo ir žėlimo projektą.

Žemės savininkas taip pat gali kreiptis į vidinės miškotvarkos projektų rengėjus dėl medžių savaiminukų inventorizacijos. Jei miškas įrašomas į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą, už miško žemę žemės mokestis nemokamas.

Einamųjų kalendorinių metų apleistų žemių duomenų rinkinys, naudojamas einamųjų metų žemės mokesčiui apskaičiuoti, tikslinamas pagal iki liepos 1 d. gautus pranešimus apie netikslumus.

Nuo liepos 1 d.  iki gruodžio 1 d. gauti pranešimai taip pat naudojami apleistų žemių duomenų rinkiniui tikslinti. Jeigu dėl netikslumų savininkas nepagrįstai sumoka padidintą mokestį už apleistą žemę, 2027 m. pradžioje ši suma jam būtų grąžinta.