Kaunas. Lietuvos ūkiuose baigiasi pirmosios žolės pjūtis. Nors orai kai kuriuose regionuose koregavo darbų tempus, žolių derlius prižiūrėtose pievose užderėjo gana gausus ir kokybiškas.

Gyvulininkystės ūkiams pirmoji žolė yra pati svarbiausia, nes joje sukaupiama daugiausia maistinių medžiagų, kurios užtikrina stabilų gyvulių šėrimą ir produktyvumo rezultatus visus metus.

Pasak Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) gyvulininkystės eksperto Vyto Gudaičio, pirmiausia, apie gegužės 10–15 d., buvo nupjauti rugiai silosui, o žoliapjūtė šalyje startavo įprastu laiku – apie gegužės 20–ąją, kai kur diena anksčiau ar vėliau, atsižvelgiant į oro sąlygas. Jo žiniomis, anksčiausiai žoliapjūtė šįmet prasidėjo Suvalkijoje.

„Svarbiausia, kad jaunų, prižiūrėtų žolynų kokybė atrodo gera, man patiko. Daug kur labai gerai matėsi gražios ankštinės kultūros – liucernos, taip pat dobilai, nors neretai pirmoje žolėje jie būdavo suvargę po sunkesnio pavasario, – sakė V. Gudaitis. – Derlių gerai galima vertinti ir pagal žolių masę.“

LŽŪKT ekspertas teigia ne iš vieno ūkininko girdėjęs, kad nors žolės plotų šiemet turi mažiau, jos nupjovė ir pašarų pasigamino panašiai, kaip ir ankstesniais metais.

„Šalti pavasariai jau tampa įprasti mūsų kraštui. Bet šiemet pavasaris, nors šilumos stokojo, nebuvo toks piktas, augalai nepatyrė didelio streso, nes nebuvo tokių stiprių šalnų, kaip, pavyzdžiui praėjusiais metais, kai liucernos nušalo“, – komentavo V. Gudaitis.

LŽŪKT komanda, vykdydama projektą „Sausrai atsparių žolynų įrengimas“, darė bandymus įvairiuose šalies regionuose, kur įrengti bandomieji laukeliai. Gauti neblogi žaliosios masės kiekio rezultatai – 17–18 t/ha, kai kur ir 22 t/ha, perskaičiavus – 3–4 t sausosios medžiagos. „Tai produktyvūs žolynai, labai neblogas rezultatas“, – pasidžiaugė LŽŪKT specialistas, pridūręs, kad senose pievose tokių rezultatų neverta tikėtis.

Gegužės 20–25 d. tyręs pašarinių žolių maistinę vertę, jis liko patenkintas jų kokybe: „Žinoma, daug kas priklauso ir nuo botaninės žolynų sudėties – jeigu vyrauja ankštinės kultūros, tai baltymų daugiau randama, net ir apie 20 proc., kur ankštinių mažiau – daugiau randama angliavandenių, tokie pašarai turi daugiau energijos.“

Tie ūkininkai, kurie nepavėlino pjūties, V. Gudaičio teigimu, turės ir baltymingus, ir lengvai virškinamus žolinius pašarus. Tyrimai rodė ir daugiau kaip 80 proc. virškinamumą – tai labai geras rezultatas. Birželio pirmosiomis dienomis nupjautos žolės virškinamumas jau nukrito iki 60–66 procentų.  

LŽŪKT ekspertas pabrėžia, kad kokybiškiausia pirmoji žolė itin svarbi aukšto produktyvumo melžiamoms karvėms. Vis dėlto ir penimiems mėsiniams galvijams, prieaugliui reikia kokybiškų, lengvai virškinamų žolinių pašarų. „Sunkiai virškinamos ląstelienos, vadinamojo balasto, nereikia niekam“, – pabrėžė jis.

Šalyje dar matyti ir nenušienautų plotų – kur žolė prastesnė, ūkininkai laukia, kol, gavusi šilumos ir lietaus, ji paaugs. Anot V. Gudaičio, senų pievų vaizdas, kur galima matyti bėgiojančius kirstukus tarp pienių, gerokai liūdnesnis tiek dėl botaninės augalų sudėties, tiek dėl maistinių savybių ir žolių kiekio.

„Nušienavus būtų gerai žolynus patręšti, bet pagal šios dienos trąšų kainas turbūt nedaug ūkininkų tai darys. Vis dėlto norint turėti normalų žolių derlių ir gerus, kokybiškus pašarus, pievas reikia prižiūrėti, atnaujinti – ilgamečių žolynų šiais laikais nėra. Ir skaičiuoti, kas apsimoka, o kas – ne“, – apie šių dienų aktualijas užsimimė LŽŪKT ekspertas.