Kaunas. Šiuo metu itin dažnas vaizdas laukuose – vešliai sužėlęs rapsų pabirų kilimas. Rapsų pabiras dar paauginus, galima įkultivuoti į žemę ir taip išnaudoti augalų masę žaliajai trąšai, tačiau jas pritaikyti kaip žalinimo priemonę jau vėlu – apie tai reikėjo galvoti pavasarį deklaruojant pasėlius.

Rapsų per kūlimą kasmet pasibarsto palyginti daug, o šiemetiniai karšti ir sausi orai liepos mėnesį prieš kūlimą labai išdžiovino ankštaras, tad jos nuo mechaninio poveikio greitai sproginėjo.

Be to, smulkios rapsų sėklos sėkmingai prabyrėjo per kombaino sietus ant dirvos. Netrukus po kūlimo prasidėjo kasdieniniai lietūs, ir tai lėmė gerą rapsų pabirų sudygimą, tad buvę rapsų laukai šiuo metu žaliuoja.

Įdirbant dirvas, įsiterps ir rapsų augalų žalia masė – kaip žalioji trąša. Tačiau pagal taisykles, Tarpinių augalų auginimo programai rapsai yra netinkamas augalas – jų nėra augalų, tinkamų paramai gauti pagal veiklą „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“, sąraše.

Šiame sąraše nurodyta septyniolika augalų rūšių: aliejiniai ridikai, avižos, garstyčios, dobilai, facelijos, gausiažiedės svidrės, liucernos, lubinai, paprastosios šunažolės, paprastieji gargždeniai, pupos, saulėgrąžos, seradėlės, sėjamieji grikiai, sėjamieji vikiai, šakniniai ridikai, vienmečiai lubinai, taip pat minėtų augalų mišiniai.

Vykdydami veiklą „Tarpinių pasėlių auginimas ariamojoje žemėje“, pareiškėjai ir paramos gavėjai įsipareigoja laikytis tam tikrų taisyklių. Pirmiausia, po pagrindinio derliaus nuėmimo tarpinius pasėlius rekomenduojama pasėti per savaitę, bet ne vėliau kaip iki rugsėjo 15 dienos.

Antra, išlaikyti tarpinius pasėlius ant dirvos paviršiaus iki kovo 1 dienos ir įterpti tarpinius augalus į dirvą prieš pagrindinės kultūros sėją. Taip pat reikalaujama neganyti gyvulių, neruošti pašaro, nešienauti ir nesmulkinti tarpinių pasėlių auginimo laikotarpiu pagal veiklą deklaruotuose plotuose, išskyrus tarpinių pasėlių augalų suvolavimą.

Be to, reikia nenaudoti augalų apsaugos produktų, mineralinių trąšų ir srutų tarpinių pasėlių auginimo laikotarpiu pagal minėtą veiklą deklaruotuose plotuose.

Rapsų pabiras buvo galima pritaikyti pagal Žalinimo priemones, kai iki rugpjūčio 15 dienos reikėjo įsėti posėlį bent iš dviejų kultūrų mišinio. Vienas tokių augalų galėjo būti rapsų pabiros ir dar reikėjo įsėti kitos rūšies augalą ar kokį mišinį. Tačiau apie tai žemdirbiams reikėjo galvoti pavasarį deklaruojant pasėlius, dabar jau vėlu.

Žinoma, dėl savęs, neprašant jokių papildomų išmokų, ūkininkas gali paauginti rapsų žalią masę ir įterpti, naudos dirvožemiui iš to tikrai bus.

Kauno r. ūkininkas Romas Majauskas sako, kad jo laukuose šiemet gausu rapsų pabirų ir tai lėmė drėgni orai. Tačiau jokios problemos žemdirbys dėl to nemato. Rapsų pabiros bus nupurkštos su glifosatu, tada įlėkščiuotos ruošiant žemę prieš kviečių sėją. Herbicido reikia tam, kad kartu su pabiromis būtų sunaikintos laukuose vešliai želiančios žliūgės. Pasak ūkininko, pasijuto, kad žliūgės itin išplito pradėjus minimaliai dirbti žemę.

„Aišku, būtų galima ir tik sulėkščiuoti pabiras nenaudojant herbicido, bet tada jų 100 proc. nesunaikini. Ir išlieka didžioji problema – žliūgės. Kadangi neariame laukų, tai šios piktžolės pasidarė didžiausias priešas. Laikosi pakankamai drėgni orai, todėl yra didelė tikimybė, kad po kultivavimo dalis piktžolių, taip pat ir rapsų pabirų, gali prigyti, štai kodėl reikia naudoti herbicidus“, – aiškina R. Majauskas.

Jo nuomone, geriau vienu purškimu sukontroliuoti pabiras ir piktžoles prieš žiemkenčių sėją, negu paskui jas naikinti jau pasėjus kviečius. Herbicidas bus naudojamas likus maždaug 2 savaitėms iki suplanuotos žieminių kviečių sėjos, o tikslesnis sėjos laikas bus nustatytas pagal tolimesnius orus.

MŪ inf.