Plungė. Nerti į gilius vandenis ar nerizikuoti? Tokią dilemą sprendė Daina ir Julius Martišiai, svarstydami, ar investuoti į naują pieninių karvių tvartą ir melžimo technologijas.

Nugalėjo inovatyvus požiūris, nuo sausio piendavės gyvena komfortiškomis sąlygomis naujame tvarte, jas melžia, pašarus pristumia ir mėšlą valo robotai. tačiau didelio masto permainos lėmė nemažai iššūkių, prie kurių tenka prisitaikyti ir karvėms, ir ūkininkams.

„Viršijome savo galimybes, dabar turėsime suktis“, – atsidūsta J. Martišius. Su žmona Vieštovėnuose (Plungės r.) jie sukūrė vieną pažangiausių ir produktyviausių pieno ūkių šalyje – dviejų gyvulininkystės specialistų karvės duoda vidutiniškai po 11 t pieno per metus.

Svarbiausia, kad būtų stabili pieno rinka, adekvati pieno supirkimo kaina, o darbo Martišiai nebijo – tai, kas priklauso nuo jų, o ne nuo kitų valios, jiems sunkumų nekelia.

Martišiai ūkio piendaves į naują tvartą perkėlė metų pradžioje

Naujasis tvartas – šviesus, erdvus, su pakeliamomis užuolaidomis. Skystą mėšlą valo robotas. Stogo konstrukcija su viršuje esančia ištraukimo sistema vasarą tvartą saugo nuo kaitros, o žiemą – nuo šalčio. Natūralią ventiliaciją užtikrina ir kvapams leidžia išeiti tinkamas stogo nuolydis. Sumontuotas specialus apšvietimas, kuris įsijungia ir išsijungia automatiškai, atsižvelgiant į aplinkos šviesą.

Guoliavietėse patiesti specialūs lateksiniai čiužiniai, jie kreikiami pjuvenomis ir kalkėmis – jos džiovina, sausina karvių poilsio zoną.

Šiuo metu ūkyje 83 holšteinų veislės karvės melžiamos dviem DairyRobot 9500 robotais – gyvulių skaičių reikia didinti iki 120–130. „Turime užpildyti ir tvartą, ir robotus. Bet karvių ūkyje net sumažėjo, nes teko išbrokuoti – ne visos tiko melžti robotu, kai kurias ir dabar rankiniu būdu reikia pamelžti“, – pasakoja J. Martišius.

Ūkyje sumontuoti du melžimo robotai DairyRobot 9500

Prie naujos melžimo sistemos greičiau įprato jaunos karvės, o vyresnių buvo tokių, kurios užsispyrė ir į robotą nėjo. Bet po truputį visos karvės pajuto komfortiško gyvenimo privalumus: kada nori, eina ėsti, melžtis ar ilsėtis. Ūkininkai džiaugiasi, kad gyvuliai ramūs ir atsipalaidavę.

Pašarai ir toliau dalijami pašarų maišytuvu-dalytuvu, tik dalį koncentratų karvėms atiduoda per robotą.

Ūkyje buvo ir liko trys samdomi darbuotojai – po modernizavimo nė vieno neatleido.

Holšteinų veislės karvės visada turi šviežių pašarų - juos nuolat pristumia robotas

Martišiai puikiai supranta genetikos svarbą gyvulininkystės ūkyje – abu yra baigę zooinžinerijos studijas tuometinėje Veterinarijos akademijoje. Gera holšteinų genetika – viena svarbiausių didelio produktyvumo dedamoji.

Daliai ūkio holšteinų veislės telyčių atliktas genominis tyrimas – veislinės vertės indeksas yra nemažas. Genomiškai bus tiriamos ir šį rudenį atvestos telyčaitės. Ūkininkai neabejoja, kad tai padės kurti pridėtinę vertę, didinti produktyvumą, nes žinos, ko kiekviena jų bus verta ateityje, kai taps karve.  

„Kol plečiamės, auginsime visas ūkyje atvestas telyčias. Tačiau, kai tvartas bus pilnas, sprendimus, ką daryti su būsima karve, galėsime priimti anksčiau, – kalba Daina. – Pirkti gyvulių nesame nusiteikę, kad neatsivežtume ir ligų.“

Visą publikaciją skaitykite spalio mėn. žurnale „Mano ūkis“