Prasidėjęs salotų sezonas ūkyje tęsis iki vėlyvo rudens
2020-05-11

Kėdainių r. Modestos ir Alvydo Misevičių ūkyje balandį prasidėjęs salotų sezonas tęsiasi iki vėlyvo rudens. Ankstyvasis derlius išauginamas šiltnamyje, o visą vasarą ir rudenį salotų konvejeris nepertraukiamai sukasi lauke.

Pelutavos kaimo ūkininkai Misevičiai augina 40 ha grūdinių augalų, o salotoms skiria vieną hektarą, bet darbo šiame hektare yra visą pusmetį.

Kasmet kovą ankstyvajam derliui M. Misevičienė sėja trumpesnės vegetacijos greičiausiai augančias lapines salotas, kurios išaugina lapų skrotelę, bet nesuka gūžių. Jų juo toliau, tuo įvairesnių veislių atsiranda. Tarkime, Aficion – ryškiai žaliais lapais, smulkiai garbanotais kraštais. Šių lapinių salotų derliaus sulaukiama labai greitai, praėjus 25-30 dienų nuo sėjos.

Linas Agro 20 06 01

Pelutavos kaimo ūkininkai Modesta ir Alvydas Misevičiai salotoms skiria vieną hektarą, bet darbo šiame hektare yra visą pusmetį

Didelė salotų įvairovė

Antrus metus ankstyvam derliui sėja irHugin - sparčiai augančias, kompaktiškas žalialapes salotas, storesniais, vaškinį sluoksnį turinčiais lapais. „Grand Rapids“ tipo salotas Aficion ir Hugin tinka auginti šiltnamyje ir visą sezoną lauke, jos ilgai neperauga, jų skrotelės išauga 250-300 g svorio.

Daržininkė sako, jog tam, kad salotų sezonas tęstusi nepertraukiamai, jų sėklas sėja šiltnamyje į daigyklas kas 7-10 dienų.

Balandžio pradžioje pirmuosius lapinių salotų daigus, turinčius po penkis lapelius, sodina lauke į iš anksto paruoštas lysves ir iš karto dengia agrodanga, ji gležnus daigus apsaugo nuo šalnų pavojaus ir vėjo, kuris šį pavasarį itin dažnai gairino laukus.

Kai orai atšyla, auginamų salotų rūšių bei veislių įvairovė dar labiau padidėja. Be minėtų ankstyvajam derliui auginamų salotų, sodina ir „Batavijos“ tipo veislę Caipira – storais šviesiai žalios spalvos lapais, gero skonio, vidutinio dydžio salotas.

Be įprastų žalialapių augina ir ryškesnių spalvų lapais – rausvais, raudonais, bordiniais ir tamsiai violetiniais. Tuska, Iride – vienos iš ryškiausių „Lollo“ tipo salotų plunksniniais, garbanotais lapais. Tinka auginti visą sezoną lauke. Rečiau pasodinus daigus, išauga gražios formos skrotelė, primenanti gūželę, o pasodinus tankiai – tik ištįsta lapai.

„Lollo“ tipo salotos plunksniniais, garbanotais lapais

Pasak daržininkės, jau daug metų ūkyje auginama Frilliceypatingaledo (aisbergo) salotų veislė, neformuojanti gūželių, šviesiai žaliais sultingais, traškiais, labai skaniais lapais. Šios ledo salotos dekoratyvios ir atsparios ligoms, galima auginti lauke visą sezoną.

M. Misevičienė pataria, kad daržininkai mėgėjai 400-600 g sveriančią skrotelę gali pjauti ne visą iš karto, o skinti tik apatinius lapus, taip salotą galima valgyti daug ilgiau. Šios veislės augalai ilgai nesužydi. M. Misevičienė šiemet išplėtė ledo salotų įvairovę, pirmą kartą sodino ir sodriai žalios spalvos gūžines veisles: Bumerang ir Expresion.

„Batavijos“ salotos – tai gūžinių ir lapinių salotų hibridas. Jų lapai minkštesni nei ledo tipo salotų. Vienos jų veislės gali suformuoti tik lapų skrotelę, o kitos – gūželes.

Pamėgtos romėninės salotos Xanadu,Xaroma formuoja gūželes, panašias į pekino kopūstą – 200-400 g svorio. Jų lapai tamsiai žalios spalvos, kiaušiniški, banguoti. Romėninės salotos sukaupia daug vitaminų, labai skanios, Gerai laikosi nuskintos. Užauga per 70–100 dienų nuo daigų pasirodymo, tinka ir vėlyvam derliui.

Svarbu sudaryti kuo palankesnes sąlygas

M. Misevičienė sako, kad turint patirties, salotų auginimas yra nesudėtingas, tik svarbu joms sudaryti kuo palankesnes augimo sąlygas. Salotos mėgsta šviesią vietą, derlingą, purią, drėgnoką, vandeniui laidžią lengvo priemolio dirvą. Šios lapinės daržovės mėgsta drėgmę, tačiau esant jos pertekliui, pradeda plisti grybinės ligos, pūva apatiniai lapai arba visos gūželės.

Negalima salotų pertręšti, ypač azoto trąšomis, nes tada jos kaupia nitratus. Geriausia tręšti kompleksinėmis trąšomis su mikroelementais arba fermentuotų dilgėlių užpilu, praskiestu vandeniu santykiu 1:10.

Būtina laikytis sėjomainos: gerai salotos auga po kopūstų, bulvių, pomidorų, agurkų, paprikų. Į tą pačią vietą salotas galima sodinti ne anksčiau kaip po 3-4 metų.

„Batavijos“ tipo veislė Caipira – storais šviesiai žalios spalvos lapais

Salotų cheminė sudėtis labai priklauso nuo auginimo sąlygų, laiko, rūšies bei veislės. Tamsialapės salotos turi maždaug šešis kartus daugiau vitamino A ir tris kartus daugiau vitamino C, negu šviesialapės, be to, jose daugiau kalio.

Salotose mažai cukrų ir organinių rūgščių, todėl dažniausiai jos yra prėsko skonio. Jų sultyse yra vertingų alkaloidų laktucino ir hiosciamino. Nors dėl šių medžiagų salotos turi kartoką poskonį, tačiau gaivina, malšina troškulį, gerina virškinimą.

Salotos saugo organizmą nuo aterosklerozės, nes jų lapuose yra daug rutino, stiprinančio kraujagyslių sieneles, pagerina kraujo gaminimąsi ir pagreitina šlapimo išsiskyrimą. Žodžiu, ūkininkai Modesta ir Arvydas Misevičiai ragina visus valgyti salotas ir rinktis užaugintas Lietuvoje – jos ir šviežesnės, ir gardesnės.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kurios įstaigos darbą karantino laikotarpiu vertinate geriausiai?
Orai