Akademija (Kėdainių r.) Prasta sėklų kokybė ar neteisingai parinkta išsėjimo norma turi neigiamos įtakos visam sezono darbui ir ūkio finansams. Kaip įsitikti turimos sėklos ūkine verte?

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) primena, kad sėją verta pradėti ištiriant ūkinės sėklos gyvybingumą ir daigumą, o greitai ir aiškiai tai galima padaryti pasitelkus vokišką technologiją – sėklų daigumo tyrimą.

Tai, kad nukulti grūdai – dar ne sėkla, žino kiekvienas žemdirbys. Po derliaus nuėmimo sėklinių grūdų džiovinimas, valymas ir daigumo nustatymas – pirmieji sėklos ruošimo proceso darbai. 

Įstaigos laboratorijoje vos per kelias dienas bus galima sužinoti turimos ar perkamos ūkinės sėklos daigumą ir dygimo energiją, deformuotas šaknis ar mirusias sėklas: miežių, kvietrugių, avižų, kviečių, rugių, rapsų, saulėgrąžų, garstyčių, aliejinių ridikų, pupų, žirnių, sojų.

Vienas svarbiausių agrotechnikos veiksnių

Kokybiškos sėklinės medžiagos naudojimas ūkyje yra vienas svarbiausių agrotechnikos veiksnių, padedančių didinti augalų derlingumą minimaliomis sąnaudomis. Sėklos kokybei svarbūs šie rodikliai: daigumas, dygimo energija, drėgmė, 1000 -čio grūdų masė, sėklos ūkinė vertė, ligotumas bei užsikrėtimas kenkėjais. 

LŽŪKT vyriausiosios augalininkystės specialistės Giedrės Masliukovienės teigimu, netinkamai paruošus sėklą, galima netekti iki 15 proc. derliaus.

„Sėklinė medžiaga turėtų būti išvalyta ir vienodo dydžio. Smulkesni grūdai taip pat sudygs, bet tokie augalai prasčiau krūmijasi, esant nepalankioms oro sąlygoms daugiau stresuoja, todėl augalai būna labiau ligoti ir sunkiau konkuruoja su piktžolėmis,“ – sako G. Masliukovienė.

Jei grūdai smulkesni, mažesnės masės, bus išsėta per daug sėklų, pasėlis bus per tankus, jo priežiūrai reikės daugiau išlaidų. Skaičiuojant sėklos normą, reikėtų įvertinti ir sėjamos veislės krūmijimosi potencialą. 

Anot G. Masliukovienės, sėklos normą visuomet reikėtų suplanuoti mln./ha daigių sėklų ir persiskaičiuoti pagal turimus kokybinius parametrus. Rekomenduojama Lietuvos Vidurio zonoje sėti 4,0–4,5 mln. ha^-1, Vakarų – 4,5– 5,0 mln. ha^-1, Rytų – 5,0–5,5 mln. ha^-1 daigių sėklų. Beje, sėklos normos skaičiuoklę galima rasti prisiregistravus IKMIS sistemoje.

Pasitelkiamas ir dirbtinis intelektas

LŽŪKT laboratorijos vedėja Lina Šmakovienė pasakoja, kad greitai įsivertinti galima pasitelkus Vokietijos įmonės „Seedalive“ greitąjį sėklų kokybės tyrimą. Šios technologijos patikimumas yra pagrįstas tuo, jog per kelias valandas gauti sėklų kokybės duomenys yra sutikrinami su realiu sėklų daigumu. Tai daroma su kiekvienu atliktu testu, įdarbinant dirbtinį intelektą ir didelius duomenis rezultatai tampa ypač tikslūs. 

L. Šmakovienė pasakoja, kad sėklų kokybės nustatymas susideda iš dviejų etapų: inkubavimo ir matavimo. Sėklos specialiose plokštelėse užpilamos atitinkamais kiekiais individualiu testų rinkiniu (reagentu), tuomet inkubuojamos. Šis procesas vyksta 21 ±2 oC aplinkos temperatūroje, tamsoje ir priklauso nuo sėklų. Pavyzdžiui, grūdinėms kultūroms jis trunka 4 valandas, žirniams – 3. Po nustatyto laikotarpio inkubavimo plokštelės išimamos, tirpalai nuo sėklų  pipetuojami į matavimo plokšteles.

Ūkinės sėklos kokybė greitai ir objektyviai gali būti nustatoma pasitelkus vokišką sėklų daigumo tyrimą

„Sėklų gyvybingumą parodo tirpalo spalvos pokyčiai. Sakykime, balta spalva rodo, kad sėkla negyva, mėlyna – gyvybinga, o rausva – linkusi į senėjimą. Matuojame pavienių sėklų spalvos pokytį, kuris siejamas su daigumu. Vėliau, naudodami dirbtinį intelektą, prognozuojame šaknų dygimą, normalų ir nenormalų dygimą bei jo greitį“, – sako L. Šmakovienė.

Sveikos ir stiprios sėklos nekeičia spalvos (mėlyna spalva), prastenės kokybės sėklos pakeičia spalvą į rausvą, o skystyje esančios mirusios sėklos ar visai nedaigios pakeičia spalvą į baltą. Spektometru nuskaičius plokštelės atspalvius, dirbtiniu intelektu rezultatai gaunami vos per kelias minutes.

LŽŪKT laboratorijos vedėjos teigimu, ūkininkui el. paštu atsiunčiamas sėklų kokybės vertinimas – sugeneruota ataskaita, kurioje procentiškai nurodytas sėklų daigumas, jų dygimo energija, deformuotos ir/ar mirusios sėklos šaknys. Pagal gautus rezultatus galima tiksliai nusistatyti sėklos sėjimo normą, nuspręsti, ar sėklą parduoti, sandėliuoti ar sėti. Tyrimu paranku pasitikrinti ir kokios kokybės sėklą perkama.

Norint ištirti kokybę, į LŽŪKT laboratoriją reikia pristatyti ne mažiau 0,5 kg sėklų ėminio, kuris turi būti paimtas iš tipinės aruodo vietos. Labai svarbu, kad sėklos būtų  ne daugiau 15 proc. drėgnumo, švarios, nebeicuotos. Ėminys pristatomas popieriniuose arba medžiaginiuose maišeliuose. Pavyzdžiui, grūdinių sėklų daigumas, dygimo energija, mirusios sėklos, nenormalios šaknys yra nustatomi iš 240 sėklų, tuo tarpu žirnių – iš 216 sėklų.

Reikėtų nepamiršti, kad lauko daigumas mažesnis už laboratorinį daigumą, todėl planuojant išsėjimo normą, laboratorinį daigumą reikėtų sumažinti apie 20 proc. Kuo sąlygos lauke yra prastesnės už optimalias, tuo labiau reikėtų mažinti laboratorinio daigumo procentą.