Kaunas. Valgomųjų sausmedžių augintojai sako, kad pirkėjų susidomėjimas šiomis uogomis kasmet vis didėja, plečiasi ir juos auginančiųjų ratas. Šaltas pavasaris šiemet kiek pristabdė vegetaciją, tad derėti augalai pradėjo birželio viduryje ir uogomis džiugins iki liepos vidurio.

2,7 ha melsvauogių sausmedžių plantaciją Alytaus r. Margaravos kaime turintys augintojai Rita ir Darius Dereškevičiai šiemet sulaukė gausaus derliaus. Prieš devynerius metus vieni pirmųjų šalyje pradėję auginti retus sodo augalus, dabar jie jau turi nemažai patirties.

Ūkininkai pasakoja, kad sausmedžiai – kryžmadulkiai augalai, tad norėdami sulaukti gausaus ir kokybiško derliaus, sodino skirtingų veislių uogakrūmius: Wojtek, Zojka, Aurora ir Honey Bee. Jų uogos desertinės, saldesnės nei senųjų veislių, nenubyra nuo krūmų, yra tvirtesnės, tad galima skinti kombainu.

Pirmaisiais metais neleido derėti

Jų ūkyje vieni augalai sodinti tiesiai į dirvą ir mulčiuoti smulkinta lapuočių žieve, kiti – ant agrotekstilės dangos, kuri apsaugo nuo piktžolių augimo ir sulaiko drėgmę. „Visiems augintojams patariu sausmedžius sodinti tik į agrotekstilę, nes ateityje mažiau laiko reikės skirti ravėjimui. 4 m pločio tarpueiliuose įveistas žolynas, jį dažnai šienaujame“, – patirtimi dalijasi R. Dereškevičienė.

Pirmaisiais metais augintojai išskainiodavo sausmedžių žiedus ir neleido derėti, kad krūmai labiau sustiprėtų. Tad derliaus sulaukta po 3–4 metų, o gausiai uogų užderėjo po 5–7 metų. Nuo vieno krūmelio galima priskinti maždaug po 3 kg uogų, priklausomai nuo tų metų oro sąlygų.

Rita Dereškeviečienė – viena pirmųjų ėmusių auginti melsvauogius sausmedžius

Dereškevičiai pasakoja, kad jų uogyne įrengta lašelinė laistymo sistema, todėl trūkstant drėgmės pavasarį ir vasarą sausmedžiai laistomi, tačiau žymiai rečiau nei šilauogės.

Sausmedžius jie tręšia vieną kartą pavasarį lėtai tirpstančiomis kompleksinėmis trąšomis, tačiau pirmus dvejus metus ir to nedarė, nes tokio amžiaus šių augalų šaknys dar nebūna gerai išsivysčiusios ir įsitvirtinusios, antžeminė dalis auga į viršų stipriau nei šaknynas, todėl uogakrūmiai gali išvirsti.

R. Dereškevičienė pastebi, kad šias gardžias uogas mėgsta ir paukščiai, tad krūmus tenka ginti, autonominės lazerinės sistemos pagalba.

Šių ūkininkų melsvauogių sausmedžių plantacija nemaža, kasmet dovanojanti vis gausesnį uogų derlių, tad skinti rankomis darosi vis sunkiau. Darbui palengvinti jau įsigytas kombainas, ūkį jis turėtų pasiekti liepos pradžioje.

„Ateityje išaugintą sausmedžių produkciją planuojame parduoti užsienyje, kur didesnė šių uogų paklausa. Pastaruoju metu uogas realizuojame turguje, tiekiame pagal išankstinius užsakymus Lietuvoje, kviečiame ir pasiskinti uogyne“, – pasakoja R. Dereškevičienė.

Šiemet derlius kiek menkesnis

Vilkaviškio r. Stirniškiuose ūkininkaujanti Rima Valaitienė  2 ha valgomųjų sausmedžių uogyną įveisė prieš ketverius metus ir jau antrus metus skina bei parduoda derlių.

Ši ūkininkė taip pat tvirtina, kad šiemet šaltas pavasaris nelepino, tad kamanės prasčiau apdulkino žiedus, tad derlius ir šiek tiek vėluoja, ir yra menkesnis.

Rimos Valaitienės valgomieji sausmedžiai derlių duoda jau antrus metus

Pirmąsias birželio viduryje skynė ankstyvos veislės Zojka uogas, o dabar – Wojtek. R. Valaitienė džiaugiasi, kad susidomėjimas šiomis vertingomis uogomis kasmet didėja. Pirkėjai noriai renkasi sveikatą stiprinančias, gaivaus skonio uogas. Turguje šiemet jų kilogramą parduoda už 10 Eur.

Įveisdama plantaciją ūkininkė naudojosi ES parama: įsigijo sodinukų, įrengė lašelinę laistymo sistemą. Šiame ūkyje sodinukai sodinti ant juodos agrotekstilės dangos, išlaikant 4 m atstumą tarp eilių ir 0,5 m tarp augalų. Tarpueiliuose įveistas dažnai šienaujamas žolynas. Augalai tręšiami tik anksti pavasarį kompleksinėmis trąšomis, pavasarį ir išgenėjami.

Anot R. Valaitienės, sausmedžių krūmų priežiūra nėra sudėtinga, o paklojus dangą galima ir žymiai mažiau ravėti. Didžiausiu rūpesčiu išlieka uogų skynimas, tačiau čia jai talkina ir šeima, ir kaimynai.

Melsvos uogos vilioja ne tik pirkėjus, bet ir paukščius. Uogynas nuo miško svečių aptvertas tvora, o nuo paukščių krūmai apdengti tinklais.

R. Valaitienė pastebi, kad šiemet – tikras paukščių antplūdis, jie palenda net po tinklais, o jei įsisuka didesni – gervės ar garniai – tai po tinklais palindę sulesa ne tik prinokusias, bet ir žalias uogas.

***

Sausmedinių šeimai priklausantys melsvauogiai sausmedžiai (Lonicera caerulea) – vasaržaliai, apie 2 m aukščio krūmai kilę iš Tolimųjų Rytų. Augalai atsparūs ligoms ir šalčiui, žiemą gali ištverti iki – 38–40 °C šaltį. Žydi kovo–balandžio mėnesiais šviesiai geltonais žiedais, kuriuos dažniausiai lanko kamanės, nes bitėms tuo metu dar būna per šalta. Maždaug po mėnesio, birželį sunokina tamsiai mėlynus, 1,5–4 cm ilgio, su vaškiniu apnašu vaisius – daugiasėkles uogas, kurios skoniu primena vaivorus.

Valgomųjų sausmedžių uogose gausu vitamino C ir P, vitaminų B1, B2, B9, geležies, magnio, natrio, kalio, jodo, mangano, vario. Pasižymi antioksidacinėmis bei baktericidinėmis savybėmis. 

Iš melsvauogių sausmedžių uogų gaminamos uogienės, vynas, jos naudojamos konditerijos gaminiuose, tinka šaldyti. Vertingos ne tik uogos, bet ir jų lapeliai – tinka arbatoms ruošti.