Tauragės r. „Pieno ūkis man – galimybė, o ne krizė“, – drąsiai sako ūkininkas Paulius Macas. Jis neabejoja – modernus pieno ūkis yra perspektyvus ir gali būti rentabilus. Tik reikia eiti koja kojon su naujovėmis.

Drąsiai investuojantis jaunas ūkininkas, perėmęs tėvų ūkį, nestokoja planų, optimizmo ir tvirto tikėjimo pienininkystės ateitimi.

„Esu trečios kartos ūkininkas, tikiuosi, ūkio istorija turės ir tęsinį“, – švelniai žvelgdamas į sūnų Edviną sako ūkininkas.

Pauliaus pradinės pozicijos buvo geros – tėvai ūkį buvo pradėję modernizuoti, nuo 2018 m. turėjo vieną melžimo robotą.

Laima ir Arūnas Macai, iš miesto į kaimą persikėlę 2005 m., nuolat investavo, nes sūnus pažadėjo po studijų perimti modernizuotą ekologinį ūkį. Baigęs LSMU Veterinarijos akademiją, Paulius pažadą tesėjo.

„Vakarai! – sako Paulius, žvelgdamas į ūkį, šiuolaikišką fermą, šalia stovinčius išpuoselėtus tėvų namus. – Nuolatinis tobulėjimas, ėjimas pirmyn, technologijų diegimas leido mums pasivyti geriausius Vakarų ūkius. Man belieka dirbti ir tęsti tai, kas jau sukurta senelių ir tėvų. Tikiuosi, kai mano sūnui ateis laikas ūkininkauti, ūkis bus dar modernesnis ir man bei seneliui padedant jis tęs šeimos tradiciją.“

Prieš keletą metų Pauliaus pastatytoje fermoje karves melžia, mėšlą surenka ir pašarus pristumia Lely robotai, o technikos parke vyrauja John Deer spalvos.

Ūkio be plėtros neįsivaizduoja

Prieš 6–7 metus, Pauliui viešint Nyderlanduose, ūkininkai sakė, kad optimaliausias ūkis, iš kurio galima gyventi, yra su dviem melžimo robotais. Pernai jie pripažino, kad gyvenimas šį teiginį pakoregavo – oriai gyventi reikia 4 robotų.

„Tas pats ir pas mus vyksta. Net neabejoju, kad ir man dviejų robotų nepakaks. Kol kas tai tik svajonės ir planai, bet perspektyva yra tokia“, – atskleidžia ūkininkas.

Antrasis, naujos kartos Lely robotas, ūkyje pradėjo dirbti 2022 metais. Lely robotus šeima rinkosi dėl šio gamintojo požiūrio kuo mažiau varžyti karvę.

„Turbūt visos automatinės melžimo sistemos geros, bet šita man labiau patinka, nes yra visiškai savanoriška ir jai nereikia selekcinių vartų“, – paaiškino Paulius.

Jis vienas pirmųjų Lietuvoje įsigijo naujo modelio mėšlo surinkimo robotą Lely Discovery Collector, kuris mėšlą surenka ir nuvežęs į tam skirtą vietą išpila.

Robotus valdyti ir juos prižiūrėti moka visa šeima, tad gali vieni kitus pakeisti. Net ir robotų turintys kaimynai prireikus gali pavaduoti.

„Aplink Tauragę, Šilalę, Šilutę yra daugiau robotizuotų ūkių, nes žemės šiame krašte labiausiai tinka gyvuliams auginti. Todėl ir servisai mūsų krašte kuriasi“, – pastebi P. Macas.

Ekologija – tarsi inkaras

Paulius tvirtai apsisprendęs – po trejų metų, kai tik baigsis įsipareigojimai, ekologiškai neūkininkaus.

„Neverta. Nei išmokos, nei vos 2–3 papildomi centai už pieną nekompensuoja mažesnio primilžio, o kur dar reikalavimai, įsipareigojimai, patikros. Nors ūkininkauju sąžiningai, jos vis tiek kelia nerimą“, – sako P. Macas.

Todėl ateityje, atsisakius ekologinio ūkio statuso, planuoja investuoti į dar vieną fermą.

Jis naudojasi ES parama kiek tik įmanoma, vienam projektui dar nesibaigus jau pradeda kitą, drąsiai ima paskolas, nes jam tai vienintelė galimybė plėsti pieno ūkį ir investuoti.

„Man tai nekelia streso. Ir aš pirma paimu paskolą, tada galvoju, kaip grąžinsiu. Tai yra tarsi variklis. Nes jeigu pirma galvočiau, kaip ją reikės grąžinti, tai turbūt nė vienos nebūčiau paėmęs“, – juokiasi Paulius, pridūręs, kad paskolos verčia ūkininkauti racionaliai, siekiant maksimalios naudos, laikantis finansinės drausmės, kartu ir labai neapriboja jaunos šeimos poreikių.