Vilnius. Žiemos pradžioje iškritus gausiam sniegui ir tvyrojus šalčiams, o vėliau atšilus iki 14 °C su lietumi. tokie permainingi orai kelia rizikų pasėliams ir augalams, ypač kviečiams ir rapsams, teigia Lietuvos grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovė Jurgita Jankauskienė.

Jos teigimu, šąlantis dirvos vanduo plečiasi ir gali nutraukti rapsų šaknis, o tai reikštų augalų žūtį.

„Kai kuriuose rajonuose, pavyzdžiui, Pasvalyje, vis dar yra sniego. Po juo augalai gerokai saugesni. Po sniegu nesusidaro pašalas. Tačiau ten, kur tokios dangos nėra, šąlant orui rizikų daugėja, ypač kviečiams ir kvietrugiams, nes jie tiesiog nušąla. Šiuos procesus paspartina stiprus vėjas“, – BNS sakė J. Jankauskienė.

Anot jos, taip pat didelė rizika itin vešliems rapsams – jiems reikia gerokai storesnio sniego sluoksnio, o tokio šiuo metu nėra.

„Realų vaizdą pamatysime pavasarį, kai prasidės vegetacija. Nerimo nemažai, deja, šiuo metu galime tik stebėti laukuose vykstančius procesus ir viltis, kad žala bus minimali“, – teigė J. Jankauskienė.

Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė Vitalija Kuliešienė taip pat teigia, kad augalus neigiamai veikia tokie temperatūrų svyravimai, tačiau realių nuostolių gali kilti, jei permainos užsitęs ilgiau. 

Anot jos, blogiausia, kai yra teigiama temperatūra, augalas pradeda vegetuoti, juda jo sultys, brinksta pumpurai, bet staiga užklumpa šaltis, dėl kurio jie neišsprogsta.

„Kalbant apie obelis, jos visiškai nenušaltų, bet derliui tokie orai turėtų įtakos, pradeda skursti medžiai“, – BNS sakė V. Kuliešienė.

Asociacijos prezidentė pridūrė, kad kol kas didelių padarinių neturėjo. Vis dėlto ji neslepia, kad medžiai ir kamienai paveikti.

„Šalta, įkaitina saulė, o naktį būna šalta ir kamienai ima trūkinėti, tada ligos užpuola, o augalų amžius sutrumpėja“, – kalbėjo ji.

Anot V. Kuliešienės, jautriausiai į orų permainas reaguoja kaulavaisiai, pavyzdžiui, trešnės ar vyšnios, nes jos sprogsta anksčiausiai.