Biržai. Parovėjos kaime dešimtmetį ekologiškai ūkininkavę Vaidutė ir Vytautas Stankevičiai nuo šių metų pradžios atsisakė ekologinės pieno gamybos. Lig šiol tai buvo didžiausias šalyje ekologinis pieno ūkis, kuriame beveik prieš pusantrų metų įdiegtos pažangios automatizuotos melžimo sistemos. Pasak Vytauto, šiam žingsniui paskatino gerokai išaugęs karvių produktyvumas, pradėjus jas melžti robotais.

„Pamatėme, kokius gerus rezultatus galime gauti melždami robotais, tad kodėl turėtume žaloti savo ekonomiką ir piniginę. Be to, gamindami neekologišką pieną turime platesnes galimybes - galime šerti karves kukurūzais iš chemizuotų laukų, baltyminiais priedais", - argumentus dėsto Biržų r. ūkininkas. Jis pabrėžia, kad užauginti kukurūzus ekologiškai nėra lengva, nes daug kartų ravėti tenka, o gerų rezultatų pasiekti pieno ūkyje be kukurūzų beveik neįmanoma. Tiesa, Stankevičių augalininkystės ūkis kaip ir lig šiol išliks ekologinis - bus auginami ekologiniai kviečiai, kvietrugiai. Jie dirba apie 1 000 ha žemės, didžiąją jų dalį (apie 600 ha) sudaro pievos ir ganyklos. Nuo pat ūkininkavimo pradžios pašarus gyvuliams šerti gaminasi patys.

Pažangaus pieno ūkio savininkas Vytautas Stankevičius džiaugiasi, kad beveik prieš pusantrų metų ryžosi investicijoms ir ūkyje įdiegė automatizuotas melžimo sistemas, kurios ne tik užtikrina didesnį pelną dėl padidėjusio produktyvumo, bet ir leidžia lengviau valdyti situaciją ūkyje

Stankevičių ūkyje laikoma 800 įvairių veislių gyvulių, tarp jų - 400 melžiamų karvių. Pusė jų laikoma atnaujintame palaido karvių laikymo tvarte, kuriame pastatyti keturi bendrovės „DeLaval" melžimo robotai, kita pusė karvių melžiama įprastinėje melžimo aikštelėje.

„Anksčiau melžėme 5,5 t, dabar - 12 t pieno per metus iš vienos karvės. Pats netikėjau, kad kai kurios karvės gali duoti 60 l pieno", - prisipažįsta Vytautas. Jo skaičiavimais, automatizuotoje fermoje per parą primelžiama tona pieno daugiau negu tiek pat karvių melžiant įprastinėje melžimo aikštelėje, tad ir per mėnesį gaunama apie 25 tūkst. litų daugiau pajamų. Ūkininkas neabejoja, kad 2,5 mln. Lt siekusios investicijos fermai modernizuoti, automatizuotoms šėrimo, mėšlo valymo ir melžimo sistemoms įrengti atsipirks per paskolos grąžinimo laikotarpį (7 m.). Pusė investicijų sumos kompensuota ES ir nacionalinio biudžeto lėšomis.

Vytautas sako ilgai svarstęs ir atidėliojęs šias investicijas, lankęsis ne vienos Europos valstybės pieno ūkiuose, stebėjęs robotų darbą, gilinęsis į kitų ūkininkų patirtį. „Ryžausi ūkio modernizacijai galvodamas apie ateitį. Norėjau, kad vaikams pienininkystės sritis būtų patraukli, kad jie matytų ateitį, prasmę, naujas technologijas. Buvau ir pats nustebintas jų galimybių", - šypteli 4 robotų savininkas, neatmetantis galimybės ateityje automatizuoti visų karvių melžimą. Keturiems robotams ir 200 karvių prižiūrėti pakanka vieno žmogaus, tad naujojoje Stankevičių fermoje pamainomis dirba trys operatoriai. Karves kitoje fermoje prižiūri 9 žmonės. Iš viso ūkyje dirba 30 darbuotojų.

Privalumas ūkyje - dvi skirtingos melžimo sistemos

Pasak Vytauto, pamelžti robotu galima bet kurią karvę, nepaisant jos tešmens ar spenių išskirtinių savybių, jei tik vietoje bus žmogus ir padės uždėti melžiklius. Tačiau norint, kad robotas jas melžtų savarankiškai, svarbūs kriterijai yra ne tik tešmens, spenių tinkamumas automatizuotam melžimui, bet ir gyvulio psichika, nes ne visoms karvėms priimtina lįsti į uždarą „dėžutę". Todėl dviejų skirtingų melžimo sistemų turėjimą ūkyje V. Stankevičius laiko didžiuliu privalumu.

„Pirmiausia, išbrokuodamas netinkamas automatizuotam melžimui karves ir galėdamas jas melžti melžimo aikštelėje nesužlugdai ūkio ekonomikos", - pastebi pieno ūkio savininkas, pabrėždamas, kad norint pelningai ūkininkauti būtina skaičiuoti kiekviename žingsnyje. Vytautas neabejoja, kad pieno kiekio didėjimui melžiant robotu įtakos turi ne tik dažnas melžimas (kai kurios karvės melžiamos net 5 ar 6 kartus per parą), bet ir tvarte vyraujanti ramybė, sukurtas tinkamas mikroklimatas (apšvietimas, vėdinimas ir t. t.), papildomas šėrimas melžiant koncentruotaisiais pašarais (vidurkis - 4 kg karvei per parą) ir svarbiausia - streso sumažėjimas.

Atnaujintame 340 vietų palaido karvių laikymo tvarte įdiegtos automatizuotos šėrimo, melžimo bei mėšlo šalinimo sistemos. Prie robotų pastatyti išmanieji vartai, atskiriantys karves, kurioms dar ne laikas melžtis, į poilsio zoną

„Prie roboto karvės nepatiria streso, ramiai jaučiasi, kada nori eina ėsti, gulti, melžtis. Jos labai pripratę prie robotų, joms tai savas reikalas. Dažniausiai karvės eina melžtis į tą robotą, kuriame apmokei iš pirmo karto. Pernai buvo įvykis, kai naktį atėjusi melžtis karvė po visų procedūrų atsigulė robote ir užmigo. Tai rodo, kad jai gerai", - sako ūkininkas. Jo žodžiais, karvėms priprasti prie naujų sąlygų prireikė 3-4 dienų.

Naujosios technologijos daro įtaką ir karvių sveikatingumui. Vytautas pasakoja, kad į tvartą, kuriame įdiegta automatizuota melžimo sistema, suvarius šlubuojančias karves, kad nereikėtų jų varinėti melžtis, taip pat pavyko pasiekti gerų rezultatų, nors gyvulininkystės specialistai tvirtino, kad melžti robotu tinkamos tik tvirtų kojų karvės.

Į melžimo robotą įėjusiai karvei hidraulinė roboto ranka atlieka visus su melžimu susijusius darbus: suranda spenius, nuplauna juos vandeniu, masažuoja, dezinfekuoja. Kompiuteryje fiksuojami įvairūs kiekvienos karvės duomenys: primilžis, tekėjimas, laidumas ir kita.

Stankevičiai telyčias bandai atnaujinti auginasi patys. Nors kol kas ūkyje laikoma įvairių veislių karvių, tačiau automatizuotam melžimui geriausia tinka holšteinizuotos karvės - jų ne tik primilžiai geri, bet ir tešmuo tinkamiausias. Dar gamindami ekologišką pieną Stankevičiai stengėsi, kad karvės ūkyje išgyventų kuo ilgiau, tad jie neabejoja, kad pagerinus gyvulių laikymo sąlygas, karvių amžius taip pat pailgės.

Dirbant sena įranga prarandami pinigai

Nors automatinių sistemų nauda ir privalumai nekelia abejonių, tačiau pažangios technologijos sunkiai skinasi kelią į mūsų šalies pienininkystės ūkius. V. Stankevičiaus nuomone, modernizacija pieno ūkiuose vyksta vangiai dėl kelių priežasčių. Jis neabejoja, kad pieno ūkio savininkus nuo investicijų sulaiko tai, jog bankai kreditus teikia gana trumpam laikotarpiui. „Kad ūkininkas jaustųsi saugus ir ryžtųsi investuoti į modernias technologijas, kredito grąžinimo laikotarpis turėtų būti nors 10-15 m. O neinvestuodami mes daug ką prarandame. Dirbdami su sena įranga, pirmiausia prarandame pinigus", - teigia Biržų r. ūkininkas.

Jo teigimu, kita blogybė ta, kad gavus pusę projektui reikalingos sumos iš ES paramos fondų iš karto ją visą reikia atiduoti bankui. „Jei galėtume tuos pinigus investuoti į ūkį, padarytume dar didesnį ekonominį šuolį, ir nuo to visiems būtų geriau. Kiekvienas investuotas litas atneša daug naudos ir ūkininkui, ir įrangą parduodančiai įmonei, ir produkciją perkančiai įmonei. O kai tuos pinigus atima, ūkininkas lieka be apyvartinių lėšų", - aiškina pieno ūkio savininkas.

Pasigenda kvalifikuotų konsultantų

Inovacijų nebijantis ūkininkas sutinka, kad naujosios technologijos sumažina darbo sąnaudas, tačiau iškelia kitą problemą - ypač stipriai pajuntamas kvalifikuotų specialistų stygius. Vytautas sako, kad labiausiai pasigendantis kvalifikuotų gyvulininkystės konsultantų. „Būtų gerai, kad bent vieną kartą per mėnesį į ūkį atvyktų ekspertas ir įvertinęs situaciją susakytų ūkininko daromas klaidas", - pabrėžia V. Stankevičius. Juolab kad didžiulių galimybių teikia ir naujosios programos, pvz., bandos ir melžimo valdymo, pateikiančios daugybę duomenų, kuriuos būtina analizuoti, daryti išvadas ir taip valdyti viso ūkio situaciją.

Technologinį šuolį pienininkystės srityje ūkininkas iliustruoja sena 1950 m. menančia nuotrauka: 120 karvių pamelžti tada reikėjo 10 melžėjų, dabar jo ūkyje 200 karvių, kurias melžia 4 robotai, prižiūrėti pakanka 1 žmogaus

Zootechniko specialybę turintis Vytautas pripažįsta, kad pats daugiausia žinių įgijo ne mokymo įstaigoje, bet dirbdamas praktiškai ir bendradarbiaudamas su įvairių įmonių, tiekiančių ūkiui pašarus, įrangą, konsultantais. Jis ypač apgailestauja, kad šiuolaikinis gyvulininkystės mokslas yra labai nutolęs nuo gamybos. „Būtina, kad mokslininkai dirbtų kartu su ūkininkais. Jie padaro daug gerų darbų, bet sklaidos nėra. Prirašo daugybę vadovėlių, kurių niekas neskaito, ir taip naujausios žinios nepasiekia ūkių", - sako naujovėms ir jų sklaidai atviras Biržų rajono pieno ūkio savininkas. Ūkis turi žaliąjį diplomą ir tuo naudojasi - čia vyksta įvairūs seminarai, jaunimo stovyklos, semtis žinių ne pirmus metus atvyksta Rusijos studentai - būsimieji veterinarijos gydytojai ir zootechnikai.

MŪ inf.