Kretinga. Pavyzdiniu ir pažangiu vadinamas Nijolės ir Stasio Pielikių ūkis pamaryje ne kartą skynė laurus įvairiuose konkursuose. Šiandien ūkis - ant permainų slenksčio, naujus projektus kuria ir įgyvendinti žada jau Pielikių vaikai.

Šalia Vidmantų įsikūręs ūkis užima daugiau kaip 700 ha. Pielikiai augina kviečius, rugius, žirnius ir kitus augalus. Darbymečio laukia paruošta palyginti nauja technika ir modernūs įrengimai - prieš aštuonerius metus S. Pielikis parengė ir įgyvendino stambų augalininkystės ūkio modernizavimo projektą.

Šis Žemaitijos ūkininkas puoselėja ir galvijų veislininkystę. Kartu su veršeliais jis laiko pusantro šimto holšteinų ir Lietuvos juodmargių bandą. Pielikių ūkis Kretingos rajone 2007 m. pirmasis gavo teisę sertifikuoti ūkyje pagamintą produkciją. Nors galėtų vykdyti uždarą ekologinės gamybos ciklą, savininkai mano, kad tikslingiau realizuoti produkciją, be to, ekonominiais sumetimais sertifikuoja tik ekologinei augalininkystei skirtą 200 ha plotą.

Paklaustas apie būsimus pasikeitimus ūkyje, S. Pielikis išlieka santūrus. „Noriu likti prievaizdu, žiūrėsiu, kaip ūkį perims vaikai. Neketiname jo ardyti, norime likti krūvoje ir kurti. Vaikai turi įvairių planų, tačiau tai jų sumanymai, kai įgyvendins, tegul ir pasakos", - sako Stasys Pielikis

Iš aktyvaus ūkininkavimo besitraukiantis ūkininkas apgailestauja, kad ekologiniams ūkiams visoje Europoje galioja vienoki reikalavimai, o Lietuvoje įteisinti daug griežtesni. Dalis S. Pielikio ūkio - ekologinis ir žemdirbys mano, kad atsimokėtų jį plėstis, tačiau neaiškios rėmino perspektyvos.

„Neskatina ir tas faktas, kad išmokos už hektarą ekologiniame ir chemizuotame ūkyje skiriasi vos 200 Lt, nors darbo pastarajame nepalyginti mažiau. Kai reikalavimų įgyvendinimą, išmokas ir kitą sudedi į krūvą, susidaro įspūdis, lyg būtume priešai saviems", - pastebi pašnekovas.

Savotiškai skaudina ir tas faktas, jog šalies gyvulininkystėssektoriaus plėtros 2014-2020 m. programa numato remti tik tuos ūkininkus, kurie didins galvijų skaičių.

„Tie, kurie jau dirba pilnu pajėgumu, jiems perspektyvos nėra. Galvijų ant stogo neauginsi, tačiau plėtra - tavo paties rūpestis", - teigia Stasys Pielikis

Nuo didesnių planų susilaikyti sufleruoja ir nežinia, kaip bus su rinkomis. „Padėtis su artimiausiais kaimynais įtempta. Pasakymai, kad lietuvišku sviestu bus galima patrankas tepti, pieno gamintojams optimizmo neprideda. Gali užsidaryti grūdų rinka ar kristi jų kaina. Esame sūkuryje ir nežinome, kur jis mus nuneš. Perspektyvų nesama ne tik dėl neapibrėžtų rinkų, netgi šalies strategijose nėra penkeriems ar dešimčiai metų patvirtinta, kas stovės vietoje, o kas judės į priekį, ar visai sužlugs. Jei tvirtai žinotum, kad dešimt metų bus remiama gyvulininkystė, galėtum nukreipti daugiau lėšų, investuoti, o dabar kvėpuojame ir tiek", - sako Žemaitijos ūkininkas.

Ūkį vaikams perleidžiantis žemdirbys tikina šiandien šviesios ateities nematantis. „Nuotaika pagerėja tik tada, kai saulutė šviečia. Šiaip - didžiulis neapibrėžtumas ir jokių garantijų. Žemės ūkyje nėra daug saulėtų veidų, o šypsenos - greičiau dirbtinės. Dalyvaudami įvairiose akcijose tikėjomės šiek tiek daugiau, tikrai ne tokios padėties, kokia šiuo metu Lietuvoje. Čia jau grynai laikinis kapitalizmas, laukiniai Vakarai", - porina S. Pielikis.

MŪ inf.