Paukščių gripo protrūkis Šilutės rajono paukštyne rodo, kad virusas nesirenka – ūkis didelis ar mažas, paukštis laukinis ar naminis. Nustatyta, kad tai labai patogeniškas virusas. Specialistai įspėja: norint apsisaugoti, biosaugos reikalavimai privalomi visiems.

Kodėl šis virusas taip greitai plinta? Kaip aiškina Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Molekulinės biologijos ir genetiškai modifikuotų organizmų tyrimų skyriaus vedėja dr. Simona Pilevičienė, H5N1 potipio virusas būdingas paukščiams, bet gali būti nustatomas ir žmonėms – esant palankioms sąlygoms jis perduodamas vieno individo kitam.

„Nustačius paukščių gripą tiriamas viruso patogeniškumas. Šilutės atveju patvirtintas aukštas patogeniškumas“, – aiškina dr. S. Pilevičienė, pridurdama, kad vien pagal tai, kaip greitai virusas plito ir gaišo paukščiai, buvo galima nuspėti, kad Šilutės rajono paukštyne – labai patogeniško viruso atmaina.

Kadangi šalyje jau nustatytas labai patogeniškas, labai greitai plintantis paukščių gripas, laikytojai turi itin griežtai paisyti biosaugos reikalavimų. „Būtent todėl biosaugos reikalavimai keliami ne tik ūkiams, didžiosioms fermoms, bet visiems paukščių laikytojams. Kaip ir afrikinį kiaulių marą, taip ir paukščių gripą galima lengvai parsinešti iš miško, lauko ir pan.“, – teigia dr. S. Pilevičienė.

Šilutės r. paukštyne protrūkį sukėlusio viruso genomo sekoskaita šiuo metu atliekama referentinėje laboratorijoje užsienyje ir, jei pavyks, paaiškės, iš kur virusas atkeliavo. Gauti rezultatai bus svarbūs epidemiologiškai, bet, anot dr. S. Pilevičienės, vien tai, kad virusas yra labai patogeniškas jau ir yra patvirtinimas, jog jis – pavojingas.

Kokios priemonės padeda apsisaugoti?

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) primena, kad paukščiai šia greitai plintančia liga suserga lesdami užkrėstą lesalą ar gerdami užkrėstą vandenį. Paukščių gripas taip pat perduodamas netiesioginio kontakto būdu per užsikrėtusių paukščių išskyras, ypač išmatas, per apkrėstus pašarus, vandenį, inventorių, drabužius, avalynę ar kitus daiktus. Yra galimybė užkratui plisti ir per transportą.

Paukščių gripu sergantys paukščiai nustoja lesti, gerti, sunkiai kvėpuoja, pamėlsta jų skiauterės, barzdelės, patinsta galvos ir kaklo audiniai, atsiranda kraujosruvos odoje ir gleivinėse. Paukščiai gaišta. Nuo ligos gali nugaišti iki 100 proc. visų ūkyje laikomų paukščių.

Siekiant apsaugoti ūkius nuo paukščių gripo plitimo, svarbu laikytis pagrindinių nurodymų:

• laukinių paukščių migracijos metu naminius paukščius būtina laikyti uždarose patalpose ar aptvaruose su stoginėmis, apsaugančiomis nuo kontakto su laukiniais migruojančiais paukščiais;
• naminiams paukščiams skirtą pašarą būtina laikyti taip, kad jis būtų apsaugotas nuo laukinių paukščių, graužikų ir kitų gyvūnų, galinčių mechaniškai pernešti virusą;
• naminių paukščių girdymui negalima naudoti atvirų vandens telkinių vandens;
• namines žąsis ir antis būtina laikyti atskirai nuo kitų naminių paukščių;
• nesilankyti kitose paukščių laikymo vietose, vengti tiesioginio kontakto su laukiniais paukščiais.

Pastebėjus paukščių sveikatos pakitimus būtina kuo skubiau pranešti veterinarijos gydytojui ar Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai – užpildžius anketą arba paskambinus tel.: 1879 arba +370 5 242 0108.

Gyventojų, kurie pastebėjo nugaišusius laukinius paukščius, prašomi apie tai pranešti - užpildyti anketą ar informuoti aukščiau nurodytais telefonais.

Biosauga svarbi visiems paukščių laikytojams

Tai, kad labai svarbu visiems paukščių laikytojams laikytis biosaugos reikalavimų, pabrėžia ir Lietuvos paukštininkystės asociacijos  (LPA) direktorius Gytis Kauzonas. 

„Turėtų būti visų bendros pastangos (...) Biosauga yra ypač aktuali, nes akivaizdu, kad virusas nesirenka ir paukščių gripas eina ir pas mažus, ir pas didelius“, – sako G. Kauzonas.

Pasak LPA vadovo, protrūkis Šilutės r. paukštyne paskatino įmones dar kartą patikrinti, ar viskas padaryta taip, kaip privaloma, pasikalbėti su personalu. „Dažnam atrodo, kad tokios negandos gali ištikti kažką kitą, bet ne mus. Deja, problema ateina neperspėjusi“, – teigė G. Kauzonas.

Ragina atsakingai įsivertinti rizikas

Labai patogeniškas paukščių gripas plinta ir Lenkijoje – vien sausį kaimyninėje šalyje fiksuota 14 protrūkių komerciniuose bei keli atvejai mažuose ūkiuose. Atsižvelgdama į tai Žemės ūkio ministerija ragina Lietuvos paukščių laikytojus atsakingai vertinti rizikas ir apsvarstyti ketinimus įsivežti naminius paukščius iš šios šalies. Taip pat siūloma laikinai atsisakyti ir lankymosi Lenkijos ūkiuose.

Europos Sąjungos teisės aktai draudžia paukščių ir su paukštininkyste susijusių produktų įvežimą tik iš tam tikrų zonų, kuriose nustatytas paukščių gripas, bet ne iš visos valstybės teritorijos, tad atsargumo ir apsaugos priemonių turi laikytis ir patys paukščių augintojai.

Pasak ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus Sauliaus Jasiaus, prekybiniai ryšiai su Lenkija yra intensyvūs, tad paukščių gripo protrūkiai kaimyninėje šalyje kelia grėsmių ir Lietuvos paukštininkystei.

„Tiek verslininkai, tiek privatūs asmenys, palaikantys prekybinius ryšius su Lenkija, turėtų atsakingai įvertinti galimas rizikas įsivežant paukščius ar kitus produktus, galinčius turėti viruso užkratą, tiek lankymąsi Lenkijos objektuose, kuriuose laikomi paukščiai“, – sako S. Jasius.

Patirti nuostoliai gali būti kompensuojami

Kylant grėsmei ne tik dėl paukščių gripo, bet ir dėl mėlynojo liežuvio, afrikinio kiaulių maro, snukio ir nagų ligos, verta žinoti, kad dėl protrūkio patirti nuostoliai gali būti kompensuojami Žemės ūkio ministerijos. 

Teisę į nuostolių kompensavimą turi:

• ūkinių gyvūnų savininkas – fizinis arba juridinis asmuo, kuriam ūkiniai gyvūnai priklauso nuosavybės teise;
• jeigu vykdo pirminę žemės ūkio gamybą;
• jeigu nėra sunkumų patirianti įmonė, išskyrus tai, kai įrodoma, kad sunkumų atsirado dėl gyvūnų užkrečiamosios ligos;
• jeigu apie ligos protrūkį buvo pranešta VMVT, o ši pranešė Žemės ūkio ministerijai;
• kompensuojama tik už tuos ūkinius gyvūnus, kurie nugaišo, buvo paskersti ar nugaišinti, naikinant gyvūnų užkrečiamosios ligos židinį;
• kompensuojama tik už ūkinius gyvūnus, užregistruotus Ūkinių gyvūnų registre.

Galima iki 100 proc. patirtų nuostolių kompensacija už likviduojant ligos židinį sunaikintus ūkinius gyvūnus, gyvūninius produktus (mėsą, pieną, kiaušinius), pašarus, lesalus, pašarines žaliavas. Taip pat kompensuojama už atliktą ūkių ir įrangos valymą, dezinsekciją ir dezinfekciją, ūkinių gyvūnų gaišinimą, jų bei užkrėstų pašarų transportavimą, sunaikinimą.

Nuostoliai apskaičiuojami vadovaujantis patvirtinta metodika. Skaičiuojant nuostolius minusuojamos iš draudimo įmonių gautos draudimo išmokos ir nepatirtos įprastos išlaidos.

Ūkinių gyvūnų savininkai dėl nuostolių atlyginimo ne vėliau kaip per vienus metus turėtų kreiptis į savivaldybių komisijas ir pateikti reikiamus dokumentus.

Nuostoliai gali būti ir nekompensuojami, jei ligą sukėlė tyčiniai ūkinių gyvūnų savininkų veiksmai arba ūkinio gyvūno savininkas nesilaikė biologinio saugumo priemonių reikalavimų ir dėl to per paskutinius vienerius metus ūkinio gyvūno savininkas yra baustas administracine tvarka.