Vilnius. Įvertinę pasėlius laukus draudikai konstatuoja, kad žiema buvo pražūtinga 25 tūks. ha pasėlių plotams, nuostoliai siekia daugiau kaip 2,5 mln. eurų.

Daugiausiai nukentėjo Kelmės ir aplinkinių rajonų žemdirbiai: Šiaulių, Joniškio, Jurbarko, Šakių, Jonavos, Mažeikių rajonų, praneša pasėlių savidraudos fondo „Vereinigte Hagelversicherung“ filialas „VH Lietuva“. Iš viso dėl iššalusių pasėlių kreipėsi beveik 500 žemdirbių. 

9 iš 10 visų pranešimų apie šaltuoju metų laiku pažeistus pasėlius sudaro pranešimai apie pažeidimus žieminių rapsų laukuose. Kai kur nukentėjo ir žieminiai miežiai bei kvietrugiai, Švenčionių rajone – iššuto žieminiai rugiai.

Žalų ekspertų teigimu, ši žiema paneigė mitą, kad augalams pavojingiausia yra didelė minusinė oro temperatūra: nors ir nebuvo didelių šalčių, bet augalams pakenkė orų kaita, permainingas kritulių kiekis.

„Iš pradžių augalai gavo daug sniego, paskui – atšilo, atleido, palijo, pašalo, pūtė stiprūs vėjai, vėl prisnigo ant šlapios žemės ir augalai iššuto. Lyginant su keliais ankstesniais metais, kai daugiausiai nukentėdavo javai arba šaltis iškilnodavo rapsus, tai šiemet augalai užduso nuo storo kiekio sniego“, – pasakoja pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ žalų vertinimo vadovė Toma Rickevičienė.

Pasak jos, nuo tokių meteorologinių sąlygų padeda apsisaugoti laiku ir tinkamai paruoštose dirvose pasėti bei gerai išsivystę augalai ir pasėlių draudimas.

Pagrindinė dilema, kurią, anot T. Rickevičienės, šį pavasarį sprendė žemdirbiai – atsėti ar neatsėti pažeistus augalus. Pasak jos, kai kurie žemdirbiai paliko pažeistus augalus, bet didžioji dalis vis dėlto pabandė atsėti.