Akademija (Kėdainių r.). Pasėliai visoje Lietuvoje šiuo metu susiduria su dvigubu stresu: trūksta drėgmės ir svyruoja temperatūros. Jų kaita bei staigus augimas neigiamai veikia ir rapsų pasėlius, rašo agroakademija.lt.

Žieminių kviečių būklė

IKMIS dinaminių stebėjimų duomenimis, žieminių kviečių pasėlių jau suformavo didžiausią ūglių skaičių ir pakėlė varpelę apie 1 cm. Pasėliai susiduria su drėgmės trūkumu ir temperatūrų svyravimais.

Sausa dirva stabdo maisto medžiagų (ypač azoto) įsisavinimą, o rytinės šalnos nuo -1 iki -4 °C sulėtina augalo vegetacijos procesus. Ant augalo esančios septoriozė ir miltligė kol kas snaudžia dėl sausros, tačiau piknidžiai ant apatinių lapų yra uždelsto veikimo bomba – po lietaus ir šilumos abi ligos gali išplisti.

Šiuo jautriu periodu atsargiai reikia elgtis su herbicidais ir augimo reguliatoriais, nes streso būsenoje (šalnos + sausra) augalas sunkiai skaido cheminius junginius. Purkšdami herbicidus per šalnas, galite stipriai nudeginti pasėlį arba sustabdyti jo augimą ilgam laikui.

LŽŪKT specialistai rekomenduoja purškimus planuoti tik tada, kai nakties temperatūra taps teigiama, o augalai atsigaus po rytinio šoko. Trąšas per lapus verta naudoti su aminorūgštimis. Tai padės kviečiams lengviau ištverti temperatūrinį stresą ir naktines šalnas. Nedidelis kiekį magnio ir mangano prisidėtų prie fotosintezės paskatinimo net ir nepalankiomis sąlygomis.

Planuojantys tręšti KAS, turėtų būti itin atsargūs. Esant sausrai ir šalnos pažeistiems lapams, skystos trąšos gali sukelti stiprius cheminius nudegimus.

Žieminių rapsų būklė

Žieminių rapsų išsivystymo tarpsnis pasiekė butanizaciją. Temperatūrų kaita, staigus augimas daro neigiamą poveikį rapsams.

Stambiausi augalai pasėlyje deformuojasi, matomi stiebo įplyšimai. Perpjovus augalą, matyti stiebo tuštumos. Plyšimo vietos – palanki terpė plisti grybinėms ligoms, todėl fungicidų naudojimas gali būti neišvengiamas.

Vienuose rapsų laukuose pastebimas rapsinių žiedinukų antplūdis, kituose – kopūstinių stiebinių paslėptastraublių. Tačiau, gerai žinant kenkėjų plitimo ypatumus ir jų biologiją, galima efektyviau organizuoti apsaugą ir sumažinti sąnaudas.

Visą straipsnį skaitykite agroakademija.lt.