Šilutė. Pieno krizė skirtingai veikia ūkininkus. Vieni jau išparduoda karves, kiti svarsto, ką daryti ir dar laukia, treti dirba kaip dirbę ir savo maitintojų išsižadėti nežada.

Vienas tokių Šilutės krašte – Vaclovas Jasas, kuris karves sako laikysiantis iki pensijos. Jam išgyventi iš pieno ūkio leidžia tai, kad jis neturi įsipareigojimų, samdomų darbuotojų, ūkyje dirba pats su žmona, padeda ir suaugę vaikai.

Atsisakyti karvių Vaclovas neketina ir todėl, kad darbas ūkyje jam prie širdies. „O ką veikčiau tada? Kur pabėgčiau? Vis tiek karvės išmaitina šeimą.“ Ir ūkio krypties jis keisti neketina – sako, jau per vėlu.

72 ha nuosavos ir dar apie 20 ha nuomojamos žemės turintis Piktaičių ūkininkas turi 56 melžiamas holšteinizuotas karves, su prieaugliu ūkyje yra apie 120 galvijų. Vasarą karvės ganomos, ganyklos – šalia namų, tad melžtis grįžta į tvartą.

Žolinius pašarus ūkininkas pasigamina pats, o grūdus pašarams perka. Tai kainuoja brangiai, o kur dar mineralai ir kiti būtini priedai. Bet pačiam sėti grūdus, pirkti pašarų ruošimo techniką, neabejoja V. Jasas, būtų dar brangiau ir jo ūkiui neracionalu.

Karvės laikomos 2016 m. paties ūkininko lėšomis pastatytoje rištinio laikymo fermoje

Racioną sustato šėrimo specialistas, karvių genetika gera, tad primilžis neblogas. Vidutinis karvių produktyvumas – 8 t per metus. Per dieną ūkyje primelžiama iki 1,2 t, vasarą – iki 1,5 t pieno. Viena didžiųjų Lietuvos perdirbimo įmonių vasarį už pieną jam mokėjo 27 ct/l, o kiek gaus kovą, dar net nežino: „Jau nebesigilinu ir savikainos neskaičiuoju. Vis tiek reikia dirbti, neišvarysi juk karvių lauk.“

Vaclovas pabrėžia, kad buvo gerų laikų, juk iš karvių ir namus pasistatė, ir į ūkį investavo, vaikus į gyvenimą išleido. Kai išeis į pensiją, ūkį uždarys – vaikai nežada ūkininkauti. „Šalia yra dar 7 pieno ūkiai, bet ir jų niekas neperims – kaimynų vaikai irgi nesirengia ūkininkauti“, – sako V. Jasas.

Kooperuotis visiems šalia ūkininkaujantiems minčių nekyla. „Visi kalba apie kooperaciją, bet kaip tą pieną iš visų surinkti, kur laikyti šaldytuvą? Kooperatyvas „Pamario pienas“ surenka ūkininkų pieną ir gauna 25 ct už litrą. Aš gaunu daugiau ir pieną paima iš namų“, – paaiškina Vaclovas, kodėl kooperacija neatrodo patraukli. Tačiau jis aktyvus ūkininkas, dalyvauja visose protesto akcijose ir Vilniuje, ir Briuselyje. 

Vaclovo Jaso ūkyje lankėsi Šilutės krašto ūkininkų sąjungos vadovas Kęstutis Andrijauskas ir Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius

Ant vienos fermos buitinių patalpų sienos parašyta vokiečių literatūros klasiko Johann‘o Wolfgang‘o Goethe‘s (Johano Vofgango Gėtės) sentencija: „Laimingas tas, kuris džiaugsmingai dirba ir džiaugiasi darbais, kuriuos padarė.“ Vaclovas juokiasi, kad labai džiaugėsi, kai 2016 m. pasistatė naują fermą, bet realybė tokia, kad pieno ūkyje pakilimas ir nuopolis nuolat lydi vienas kitą. 

Suprasdamas pieno sektoriaus nestabilumą, Vaclovas Jasas nesiblaško ir kol kas dirba toliau

„Dabar didžiausias mano tikslas – dirbti su noru. O taip būtų, jeigu už pieną mums būtų sumokama normali kaina“, – sako V. Jasas.