Raseiniai. Per pieno krizę daugeliui kyla klausimas, ar investicijos į modernizavimą netaps akmeniu po kaklu? Ūkininko Juliaus Martišiaus pavyzdys rodo, kad investuoti verta.  

Juliaus ir Dainos Martišių ūkis – tai dviejų Veterinarijos akademiją baigusių gyvulininkystės specialistų sukurtas vienas pažangiausių ir produktyviausių šalies ūkių. Lietuvos galvijų veisėjų asociacija (LGVA) Martišių ūkį įvardija kaip gerąjį pavyzdį, kuris gali įkvėpti ir kitus ūkininkus.  

Už naujovių diegimą J. Martišius tapo laureatu 2022 m. Lietuvos kaimo kūrėjų apdovanojimuose.

Vieštovėnuose (Plungės r.) ūkininkaujanti šeima jau dvejus metus dirba kitokiomis sąlygomis – karvės laikomos ir melžiamos naujame robotizuotame tvarte. Per metus vidutinis karvių produktyvumas padidėjo 2 tūkst. kg – iki 12 579 kg. Daugiau kaip 10 tūkst. kg pieno iš karvės Martišiai melžia jau nuo 2015-ųjų.

Ūkininkai naujojo tvarto duris atvėrė 2021-ųjų pradžioje

Prieš pusantrų metų žurnalui „Mano ūkis“ Julius ir Daina sakė, kad investuodami viršijo savo galimybes, bet tikėjo, jog rinka bus stabili ir jie ramiai dirbs. Vis dėlto tikėtis stabilumo, pasirodo, neverta, o kliautis gali tik savo jėgomis ir karvių produktyvumu. Būtent tai ir gelbėja ūkį sunkmečiu.

Gyvulių produktyvumo kontrolę Martišiai vykdo beveik nuo ūkininkavimo pradžios, keletą metų jau atlieka genominius telyčių tyrimus. Bandoje yra 84 proc. holšteinų veislės karvių, 14 proc. – juodmargių. Neperspektyvias karves sėklina su angusų sperma.

Bandą atnaujina ir plečia tik iš savo ūkyje atvestų veršelių. Nors karvės jau nebeganomos, telyčios šiltuoju metų laiku dar ganosi pievose. Karvių skaičius nuo 81 (2021 m.) pernai padidėjo iki 99, šiemet po selekcijos liko 89. Telyčių sėklinimo koeficientas yra 1,7, o karvių – 2.

„Artimiausias tikslas bandą padidinti iki 120–130 karvių, kad būtų visiškai apkrauti melžimo robotai. Bet ir šimto karvių dar nepasiekiame“, – kalbėjo J. Martišius. „Neplanuotus nuostolius irgi reikia planuoti, jie neišvengiami“, – pridūrė D. Martišienė apie gyvulių praradimus. Brokavimo procentas kol kas nemažas, bet genominiai tyrimai ir bandos selekcija ateityje turėtų padidinti karvių laktacijų skaičių.

Apie savo karvių kilmę Daina turi labai daug informacijos, žino ne tik tėvą, motiną, bet ir daugelio kartų protėvius. Jiedu su Juliumi visada suprato geros genetikos reikšmę ir tam skyrė daug dėmesio.

„Savo protėvių ir trečdalio tiek nežinau, kiek karvių“, – juokiasi D. Martišienė. Naujesnės genetikos karvių žinomos net 8 kartos.

Martišių ūkio modernizavimo projekto įgyvendinimas buvo tarsi amerikietiški kalneliai – ir sunkus, ir įdomus. „Kol viską sudėliojome, pakeitėme tris projektus, du projektuotojus. Įdomu buvo“, – šypsosi geros nuotaikos neprarandantis Julius.

Tik Daina sako, kad tą laikotarpį prisimena kaip košmarą, o daugiausia nervų kainavo biurokratiniai reikalavimai ir išsitęsęs projekto vykdymo laikas, nors dirbtinių kliūčių tikrai nebuvo. Naują tvartą atidaryti vėlavo pusę metų, prie to prisidėjo ir gausūs tos vasaros lietūs, kai dėl pažliugusios žemės nebuvo galima vykdyti darbų.

„Statybininkai atvažiavo, kai pradėjo lyti“, – LGVA susirinkime kolegoms pasakojo J. Martišius.

Ar Martišiai ryžtųsi tam dar kartą, jeigu galėtų atsukti laiką atgal? Taip, nes, nepaisant kilusių sunkumų, modernioje fermoje ir ūkininkams lengviau dirbti, ir karvėms komfortiškos sąlygos – tai labai prisidėjo prie gerokai padidėjusio produktyvumo, kuris gelbėjo ūkį prasidėjus pieno krizei.

Rodydama ūkio nuotraukas Daina pridūrė, kad jeigu po darbo dienos dar užtenka noro ir jėgų atsigręžus fotografuoti fermą, vadinasi, tikrai nėra labai blogai.