Basf 2024 04 24 A1 Basf 2024 04 24 m1
Ūkis
Obuolių derlius kai kuriuose soduose siekia tik penktadalį įprasto

Kaunas. Nuo pavasario šalnų, gal tiksliau šalčių, nukentėjo dauguma vaismedžių sodų ir uogynų visoje Lietuvoje. O praūžusios krušos vasarą daugiausia nuostolių atnešė Pasvalio, Panevėžio, Biržų, Telšių r. ir kitiems sodams Žemaitijoje. Pasidomėkime, koks šiemet obuolių derlius?

Pasak UAB „Aukštikalnių sodai“ (Pasvalio r.) direktoriaus Arvydo Paškevičiaus, šiemet dėl šalnų obelys išaugino tik ketvirtadalį pernykščio kiekio.

2022 m. kai kurių veislių skinta po 120 t/ha, o šiemet – tik 20 t/ha, dar kitos veislės dera 3–10 kartų prasčiau.

Bioversija 2024 04 26 m7

Šalčių poveikis negrįžtamas

Žydint sodams kasmet pasitaiko šalnų, nešančių didesnių ar mažesnių nuostolių. Derlius priklauso nuo šalčio stiprumo ir to, kokioje vegetacijos fazėje jis užeina. Netenkama daugiau kaip 10 proc. derliaus, jeigu žaliojo butono stadijoje būna -4 °C, rausvojo butono stadijoje -3 °C, gausiausio žydėjimo fazėje -2–3 °C, augančių užuomazgų -2,5 °C šalnos.

„Remiantis vokiečių mokslininkų patirtimi, jei vieną naktį obelys patiria -5–6 °C šalnas, tiksliau šaltį, tai žūva apie 95 proc. žiedų. O Lietuvoje tai tęsėsi ilgiau nei savaitę ir kai kur šaltis siekė iki net -6–9 °C“, – atkreipia dėmesį specialistas.

Soduose šalnos daugiau žalos padaro slėniuose, lomose, virš durpinių ir smėlio dirvų. Pasak jo, ten, kur pažeme keliavo šalčio liežuviai Lėvens ir Mūšos upių slėnyje ir ant kalvų, tai obelys visai nedera, o nuokalnėje, tarp slėnio ir kalno, dera gana gausiai. Šaltis driekėsi ne iš šiaurės, o iš pietvakarių pusės.

Veislės reagavo skirtingai

A. Paškevičiaus teigimu, dalis obelų veislių, kurios žydėjo prieš ar per šalnas, minimalų vaisių derlių išaugino ir rudenį yra ką skinti. O veislės Alva žiedpumpuriai visiškai net neišsiskleidė, atviroje sodo vietoje 2 savaitėmis vėliau žydėjo Auksis – jų net nesusiformavo rožinis pumpuras.

Veislės Lobo tik dalis obelų dera, jų skinama po 500 kg/ha (pernai 25 t/ha). Nuo vyraujančių vėjų užuovėjoje apsaugotame Auksio nedideliame plote (1,5 ha) – kaip ir pernai, geras derlius, bet už 100 m atviroje vietoje didesniame Auksio kvartale derliaus bus tik apie 25 proc.Veislės Ligol derlius gerokai gausesnis nei kitų veislių – siekia 30 procentų.

Sodininkas pastebi, kad dėl vasarą ilgai užsitęsusios sausros ir karščio anksčiau pradėjo nokti vaisiai. Paskui palijęs lietus paskatino vaismedžių augimą, jie išleido 15–20 cm ilgio ūglius ir dalis jų net pražydo. Rugsėjis dabar šiltas, lyg vasaros tąsa, todėl neaišku, koks toliau bus ruduo ir žiemos pradžia, nes nesumedėję ūgliai gali nušalti.

Beje, rugpjūčio 1 d. bendrovės vaismedžiai patyrė ir nedidelę krušą, o kituose Lietuvos regionuose stichija dar labiau nudaužė obuolius.

Pasak A. Paškevičiaus, gausiausią derlių išaugino veislės Žvaigždutė ir ukrainietiška Slava Peremožcam, kurios žydi anksti pavasarį. Kaip ir pernai, panašų derlių išaugino rudeninės veislės, bet jos sudaro tik kelis procentus visų obelų.

„Mūsų soduose daugiausia auginama žieminių desertinių veislių, kurios, deja, vėliau žydi ir labiausiai nukenčia nuo šalnų“, – sako bendrovės vadovas.

Iš žieminių veislių gana gausų derlių išaugino Šampion (lyginant su Skaistis), nors jų yra nedaug – tik 6 300 medžių. Iš 20 gamybinių veislių – Noris, Lobo, Kortlendas, Bogatyr, derlius labai įvairus, priklausomai nuo dirvožemio ir reljefo sode.

Nuo ko priklauso kaina?

„Obuolius parduodame Lietuvoje, tiekiame į prekybos centrus. Pagrindinė desertinių obuolių realizacija prasideda po naujų metų ir tęsiasi pavasarį, dažniausiai iki gegužės pabaigos. Nuo rugpjūčio 20 d. sultims spausti skirtus obuolius priėmė UAB „Vaiskona“ ir nuo rugsėjo vidurio AB „Anykščių vynas“, – sako A. Paškevičius.

Obuolių pardavimo kaina Lietuvoje, kaip nekeista, priklauso nuo JAV, Vokietijos ir Lenkijos.

Žemaitijoje derlius prastas, Aukštaitijoje – geresnis

Pasak „Gailių ūkio“ (Telšių r.), kuriame yra 170 ha obelų sodas, savininko Remigijaus Gailiaus, šiemet obuolių derlius apie 80 proc. mažesnis nei įprastais metais.

Šioje Žemaitijos dalyje šalnos truko beveik mėnesį, kai kuriomis naktimis spaudė apie -6–9 °C šalčio, todėl lomose visi obelų žiedai nušalo, o aukštesnėse sodo vietose, apsaugotose nuo vėjų, dalis jų išliko.

Kai kurie sodų kvartalai, kuriuose nuolat derėdavo obuoliai, yra visiškai tušti. Pasak sodininko, net Auksis šiemet prastai derėjo.

Vasarą dėl drėgmės stygiaus per sausrą išaugo smulkesni vaisiai, kurie vėliau dar nukentėjo ir nuo krušos.

Pasak ŽŪB „Anykščių vaismedžiai“ sodininkoDonato Petraičio, Anykščių krašte, kur sodus mažiau paveikė šalnos, situacija kiek geresnė. Šiemet gana gausų ir kokybišką derlių išaugino obelų veislės: Alva, Lodel, Ligol, Bogatyr, Telissaare, o Šampion – truputį mažesnį. Vidutiniškai tikisi priskinti po 100–150 t/ha.

Bendrovėje sodai užima 43 hektarus.Desertinius obuolius sandėliuoja saugykloje ir parduoda Lietuvoje. Su perdirbti skirtais obuoliais problemų nėra, spaudžiamos sultys ar ruošiami sulčių mišiniai su aronijomis, braškėmis, vyšniomis, morkomis, moliūgais ir šaltalankiais.

ŽŪB „Žiežmarių sodai“ (Kaišiadorių r.) sodininkystės agronomės Danutės Jurkevičienės teigimu, šiemet jų soduose (132 ha) geriausiai dera veislės Poema, Skaistis, Liberty, Šampion, vidutiniškai – Auksis (70 proc.), Ligol, Gloster, Redkroft, sunkiai apsidulkino Rubin žiedai, todėl dera prastai. Iš viso planuojama priskinti apie 1 000 t obuolių.

Sodininkė giria žieminę obelų veislę Liberty, auginamą ant pusiau aukštaūgių (MM 106) poskiepių, kuri kasmet gausiai dera ryškiai raudonais obuoliais ir nepramečiuoja.

Bendrovė sultims spausti skirtus obuolius pristato į UAB „Vaiskona“, jų priskynė virš 200 tonų.

Autorius: Rūta Antanaitienė
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kaip vertinate dabartinę ūkio finansinę padėtį?
Visos apklausos