Ukmergė. Ekologiškai ūkininkaujantis Aurimas Genys prisimena, kad buvo metas, kai norėjosi mesti pasirinktą kelią ir daugiau prie jo negrįžti. Ypač kai palygindavo savo ūkio ir tradicinių ūkių derlingumą. Dabar sako perpratęs žemę - turi praeiti laiko, kad ji prisitaikytų prie kitokio dirbimo būdo.

Lyduokių seniūnijoje ūkininkaujantis 33 metų A. Genys sako, kad ekologiškai ūkininkauti nepalyginamai sunkiau. Tačiau jis įsitikinęs, kad ekologiniai ūkiai turi ateitį.

Ūkį įregistravo 2007 metais, bet iš tikrųjų ūkininkauja kur kas ilgiau. Pasakoja, kad prie žemės palinko sekdamas tėvo Valentino Genio pavyzdžiu.

Šiuo metu A. Genys dirba 400 ha - 300 ha sudaro nuosava, 100 - ha nuomojama žemė. Tačiau ūkininkauja kartu su tėvu ir žemę, kuri bendrai sudaro 1800 ha, skirsto tik teoriškai.

Pasak jaunojo ūkininko, pradžia nebuvo tokia, kaip daugelis įsivaizduoja - tėtis neatrėžė žemės ir nepateikė „ant lėkštutės". A. Genys sako pradėjęs nuo 3 hektarų. Uždirbdamas po truputį pirko žemės, rašė projektus europinei paramai gauti, sukaupė technikos.

Traktorių, skutiklį, sėjamąją pirko pasinaudojęs ES parama, kombainas - savo lėšomis.

Svarbiausia - atsirinkti

„Tėvukas - geriausias mokytojas. Iš jo daug sužinojau. Žinoma, kartais pasiginčijame. Bet ginčuose gimsta tiesa. Domiuosi agronomija, technikos naujovėmis. Ypač ieškau informacijos apie ekologinius ūkius", - pasakoja pašnekovas. Jos randa ir internete, ir vadovėliuose, knygose

Ūkininkas įsitikinęs, kad neverta visko iš eilės taikyti savo ūkyje, svarbiausia - atsirinkti, pritaikyti savajai žemei. Vienoki patarimai tinka vienai vietoje ir visiškai netinka kitoje, nes skiriasi dirvožemis, jo struktūra.

Žemę pažino eksperimentuodamas

Dabar augina daugiausiai žieminius rugius, pernai rudenį pirmą kartą pasėjo apie 80 ha speltos. Dar laukuose auga kmynai ir motiejukai.

Ekperimentavimas, A. Genio nuomone, geriausias būdas atrasti savąsias tiesas. Gal todėl išbandė savo laukuose beveik visus Lietuvoje auginamus augalus, išskyrus kukurūzus.

Nusivylimai nepalaužė

Buvo metas, kai norėjosi atsisakyti ūkininkauti ekologiškai ir daugiau prie to negrįžti. Ypač kai palygindavo savo ūkio ir tradicinių ūkių derlingumą. Nusivylimų būta tikrai nemažų.

Besiversdamas per galvą, „nenusikalsdamas" ekologijai ir viską, rodos, darydamas taip, kaip reikia, iš hektaro prikuldavo vos 200-300 kilogramų grūdų. Tradicinių ūkių atitinkamų augalų derlingumas siekė 2-4 tonas.

Dirva turi atsigauti

Ūkininkas džiaugiasi, kad perprato žemę, suprato, kad turi praeiti laiko, kol žemė prisitaikys prie dirbimo būdo, joje neliks visiškai chemikalų. Tai gali trukti nuo 5 iki 7 metų.

Žemė įvertino ūkininko kantrybę - dabar iš hektaro jis kulia tiek pat ar net daugiau negu tradiciškai dirbamuose laukuose.

Konkurencijos nebijo

Naudingų patarimų gauna ir iš užsienio ūkininkų. Nors, pasak Aurimo, vokiečiai nelabai noriai dalijasi informacija. Puse lūpų kalba šiomis temomis ir lenkai.

Dabar jau pats gali pasidalyti patirtimi ir tą daro. „Negailiu žinių, nekonkuruoju, dalinuosi atradimais. Tiesa, jų irgi nereikėtų paraidžiui taikyti - kiekvieno ūkio sąlygos skiriasi", - aiškina ūkininkas.

Naujokams pataria pagalvoti

Ką gali 10 metų ūkininkavimo patirtį turintis A. Genys patarti naujai ūkius registruoti sumaniusiems žmonėms?

„Patarčiau gerai pagalvoti. Jei planuoja ūkininkauti su keliais hektarais, tikrai nusivils. Juk teks konkuruoti su stambiaisiais. Kalbu apie javus. Kita vertus, jei planuoja verstis daržininkyste, pakaks ir kelių hektarų", - įsitikinęs jis.

Pasak A. Genio, nereikia tikėtis, kad parama jauniems ūkininkams plaukte plaukia, kad pinigai ant žemės padėti. Jie - giliai giliai žemėje...

MŪ inf.