Lazdijų r. Kapčiamiestyje grūdų nepaauginsi, tinkamiausia veikla čia - gyvulininkystės pakraipos. Vitas Balčius anksčiau augino kalakutus, laikė ir šiek tiek kiaulių, bet, įvertinęs afrikinio kiaulių maro grėsmę, ūkininkas jų visiškai atsisakė ir dabar augina tik paukščius - žąsis ir antis.

V. Balčius žąsis augina beveik dešimtmetį o ančių įsigijo tik šiemet. Nederlingos pasienio su Baltarusija ir Lenkija žemės šiems naminiams paukščiams - tikras rojus.

Miestelio pakraštyje 600 žąsų 200 ančių pulkas vaikštinėja laisvai ir nevaržomai didelėje teritorijoje, turškiasi specialiai jiems iškastame tvenkinyje. Laimingų, streso nepatiriančių ir ekologiškais grūdais lesinamų paukščių mėsa, pasak V. Balčiaus, tikras gardumynas.

Vitas Balčius didžiuojasi, kad augina visiškai natūralias lietuviškas kaimiškas žąsis

Nutaręs kalakutus keisti į žąsis, pirmąjį sezoną ūkininkas jų įsigijo tik 40. Kai įsitikino, kad jas galima auginti, užauginti ir parduoti, nutarė investuoti į paukštininkystės ūkį. Ūkininkas augina italų baltąsias žąsis - tai pačios populiariausios tradicinės mėsinės veislės žąsys. Mėsinės antys yra Pekino veislės.

Iš kalakutų ūkininkas pelno beveik negaudavo. O kai pradėjo auginti žąsis, paukštininkystės ūkis tapo rentabilus. Lietuvoje žąsų didesniais kiekiais mažai auginama, tad prieš didžiąsias šventes jos turi paklausą.

Vitas visą auginimo ciklą sutvarkė taip, kad žąsys užaugtų iki gruodžio mėnesio. Vienadienius žąsiukus, o šiemet - ir ančiukus, Vitas parsiveža birželį. Juos perka vienoje Lenkijos perykloje. Jų paklausa didelė, užsakymą ūkininkas pateikia beveik prieš pusmetį, baigdamas parduoti „seną derlių".

Žąsys ir antys vaikštinėja laisvai ir nevaržomai, turškiasi specialiai joms iškastame tvenkinyje

Ūkininkaujantis veterinarijos gydytojas jau perprato visas šių naminių paukščių laikymo ir priežiūros subtilybes. Sunkiausias būna pirmasis mėnuo, kai atsiveža vienadienius paukščiukus. Tuomet prie jų ne vieną naktį praleidžia. Reikia žiūrėti, kad nesušaltų, neužtūptų vienas kito, būtina atskirti silpnesnius, juos papildomai pagirdyti, vitaminų paduoti. Pirmą mėnesį, kol neturi plunksnų, tik pūkus, jų negalima ir į lauką leisti, kad negautų drėgmės. Jei žąsiukai sulytų, jie sušaltų ir kristų.

„Žąsiukai ir ančiukai lepiausi pirmąjį mėnesį, juos reikia labai įdėmiai stebėti, kad nesušaltų. Tuomet jauniklius saugau kaip savo akį. Jiems labai svarbu ir pašaro kokybė, pirmąsias 10 dienų jiems duodu startinių kombinuotųjų lesalų. Vėliau, kai sustiprėja, šių paukščių auginimas didesnių rūpesčių nekelia", - teigia ūkininkas.

Atvežtiems vienadieniams žąsiukams ir ančiukams Vitas sudaro inkubatoriaus sąlygas - pastogę apkala šildančiąja medžiaga, įjungia šildymo lempas net vasarą, nes paukščiukams reikalinga 32 ^oC temperatūra. Vėliau ši pastogė tarnauja kaip priedanga nuo lietaus.

Pagrindinis žąsų ir ančių pašaras - žolė, grūdai ir morkos. Vitas joms specialiai sėja žolių mišinius (žolę labiau mėgsta žąsys, negu antys), iki soties duoda traiškytų Lietuvoje užaugintų ekologiškų grūdų. Sunku patikėti šių paukščių apetitu - per pusantro mėnesio joms jau sušėrė daugiau kaip 6 t morkų, 20 t grūdų, o kur dar galybė sulestos žolės! „Bet matote, kokios žąsys - tikros gražuolės", - neatsidžiaugia augintinėmis ūkininkas.

Nekondicinių morkų Vitas atsiveža iš savo kurso draugo, žinomo daržininko Vidmanto Kvedaro ūkio. Žąsims jų nė smulkinti nereikia - pačios su snapais susismulkina taip, kaip joms patinka. „Morkos labai gerai ir augimui, ir plunksnoms, ir viskam sveika. O žąsys jas mėgsta, matyt, saldus skonis patinka", - sako V. Balčius.

Žąsys ir antys - ėdrūs paukščiai, bet, gyvendami laisvai, jie ir energijos išnaudoja daug. Vienos dienos žąsiukas sveria 75 g, o per 4-5 mėn. užauga iki 5 kg, tad jo kūno masė per tą laiką padidėja maždaug 60-70 kartų. Auga ne dienomis, o valandomis, ypač sulaukę pusantro mėnesio, kai pradeda lesti žolę ir grūdus.

Nors tvenkinyje vandens pakanka, augintojas dar yra įrengęs girdyklas, į kurias atiteka švarus vanduo. Pasak ūkininko, į tvenkinį jos tik pasipliuškenti eina, o atsigeria girdyklose. Šeimininkas pats sukonstravo augintinėms ir traiškytų grūdų lesyklą, į kurią lesalų gali pripilti visam mėnesiui. 

Vitas pats sukonstravo traiškytų grūdų lesyklą

Žąsis V. Balčius skerdžia netoliese esančioje kalakutų skerdykloje, kai kada - mėsos skerdykloje Alytaus r. Paukštiena parduodama sušaldyta.

Pasak ūkininko, skerdimas ir skerdenos apdorojimas yra sunkiausia žąsų ir ančių auginimo verslo dalis, nes nėra profesionalių vandens paukščių pešyklų, visas darbas atliekamas rankomis. Vandens paukščiai šeriasi, todėl turi daug akstinų, kuriuos labai sunku ištraukti. Toks darbas brangus - už vienos žąsies nupešimą dar pernai mokėjo 10 litų, šiemet, ko gero, bus 3 eurai. „Matyt, nėra tiek paukščių, kad apsimokėtų specialią įrangą pirkti", - svarsto augintojas. 

Žąsys - apskritai brangūs paukščiai. Jų auginimo sąnaudos didelės, labai priklauso nuo grūdų, elektros kainos. Pernai grūdų kaina buvo aukšta, tai sumažino gautą pelną. Šiais metais grūdai pigesni, tad galima tikėtis kiek didesnės grąžos.

Vitas sako, kad galėtų auginti dvigubai daugiau žąsų ir ančių, tačiau nėra lengva jas realizuoti dėl konkurencijos su užaugintomis dideliuose Lenkijos paukštynuose.

„Manau, optimalu būtų auginti tūkstantį paukščių. Šiemet jau visos žąsys užsakytos, ir visiems jų neužteks. Matysiu, jei paklausa bus didesnė, užauginti jų galėsiu daug daugiau. Atsisakyti paukščių ūkio kol kas tikrai nežadu", - sako ūkininkas.

Didžiausi V. Balčiaus užaugintų paukščių užsakovai - stambesnės bendrovės, kurios savo darbuotojams ir verslo partneriams perka žąsis dovanų Kalėdoms. Veždavo jis žąsų ir į vieno prekybos tinklo parduotuves, tačiau kai šių paukščių, tik pigesnių, užvežė ir lenkai, dzūkiškas žąsis parduoti tapo sunkiau. O dar ne visi žmonės gilinasi, kokiu būdu užaugintą produkciją perka ir valgo.

Visą publikaciją skaitykite lapkričio mėn. žurnale „Mano ūkis" (Nr. 11)

MŪ inf.