Klaipėdos r. / Utena. Valgomieji danteniai (šitakiai) kaip tradicinis patiekalų ingredientas jau daugelį metų auginami Japonijoje, Korėjoje ir Kinijoje, o pastaraisiais metais šie gurmaniško skonio grybai populiarėja ir Lietuvoje. Klaipėdos r. juos augina Rumbučių šeima, turinti uogininkystės ūkį.

Ūkininkė Snieguolė Rumbutienė pirmuosius sodinukus pasodino 2019 m., o po dvejų metų ūkis išsiplėtė iki 1 hektaro.

„Norėdami papildyti apie 5 mėn. trunkantį uogų sezoną unikaliu skoniu, pasirinkome ekologiškai auginti valgomuosius dantenius, kurie išsiskiria vertingomis aromatinėmis, maistinėmis ir gydomosiomis savybėmis“, – sako S. Rumbutienės sūnus Deividas, perskaitęs nemažai informacijos įvairiomis kalbomis ir konsultavęsis su kitais grybų augintojais. Grybai auginami nenaudojant pesticidų ar trąšų.

Deividas Rumbutis

Ar sudėtinga įveisti grybyną?

D. Rumbutis grybams auginti 2023 m. pasiruošė 2 a žemės plotą šlaite, kuris netinka uogakrūmiams. Jį aptvėrė tvora, kad nesilankytų nekviesti svečiai iš miško. Paskui dirvos paviršių uždengė geotekstilės plėvele, kad rąstai neturėtų tiesioginio sąlyčio su žeme, nepradėtų augti kitų rūšių grybai.

„Valgomiesiems danteniams kovą iš karto į nuolatinę vietą atsivežėme vidutinio storio (12–20 cm skersmens) beržinių 1–1,2 m ilgio rąstų, kad nebūtų sunku kilnoti, nes reikia įterpti grybieną, vėliau mirkyti vandenyje ir sužadinti grybų dygimą“, – pasakoja jaunasis ūkininkas.

Kuo plonesni rąstai, tuo didesnė išdžiūvimo rizika, o kuo jie storesni, tuo sunkiau grybienai kolonizuoti visą rąstą (pirmasis grybas išdygsta tik tada, kai rąstas yra pilnas grybienos), todėl tinkamiausi vidutinio storio.

Be to, mediena turi būti šviežia, nupjauta žiemos pabaigoje po didžiųjų šalčių ir pagulėjusi ilgiau nei mėnesį (kad pasišalintų antigrybelinės medžiagos), jokiu būdu nepapuvusi ar užsikrėtusi kitais grybais.

Medžiai pjaunami žiemą, kad visos maisto medžiagos ir drėgmė būtų sukauptos kamiene prieš srogstant lapams, tik tada išaugs vertingesni grybai ir jie gausiau derės.

D. Rumbutis grybams auginti pasiruošė 2 a žemės plotą šlaite, kuris netinka uogakrūmiams

Grybų priežiūra

Balandį, kai jau visą parą laikėsi 5–7 °C temperatūra, Rumbučiai į rąstelius įterpė grybieną. Tai buvo komandinis darbas: vienas rąstelyje gręžė skyles, kitas sodino, trečias dengė vašku, nešiojo ir ant plėvelės išdėliotų padėklų juos sustatė taip, kad gerai vėdintųsi. O kad nevirstų į šonus, kaip atramą kiekvienoje eilėje ištempė po lyną.

Kad būtų patogiau darbuotis, pirmiausia ūkininkai po vieną rąstus užsikėlė ant stalo iš padėklų. Į rąstą korio principu (kas 10 cm) su 12 mm skersmens grąžtu išgręžė maždaug po 50 (3 cm gylio) skylių, į kurias įterpė grybieną su pjuvenomis.

Tada su specialiu vašku padengė skyles su grybiena, nes tai saugo nuo užkrato ir padeda geriau išsilaikyti drėgmei.

Paskui reikėjo prižiūrėti ir kantriai laukti grybų. Rąstai sustatyti saulėtoje vietoje, todėl tam, kad neperdžiūtų mediena, jaunasis ūkininkas įsirengė laistymo sistemą ir juos laistė vasarą 1–2 kartus per savaitę naktimis, priklausomai nuo aplinkos temperatūros ir drėgmės poreikio. Rąstas pakankamai drėgnas, kai jame apie 40–50 proc. drėgmės, o sausas laikomas tada, kai jame yra 5–10 proc. drėgmės.

Į rąste išgręžtas skyles įsėjama grybiena

Kada pradėjo derėti?

Pasak D. Rumbučio, rugpjūčio pabaigoje pradžiugino pirmieji išdygę valgomieji danteniai. Jų kepurėlės išauga 3–10 cm skersmens, kotai tvirti. Šie gurmaniško skonio grybai pasižymi subtiliu aromatu, kuris atsiskleidžia gaminant.

Grybai gerai auga pavasarį ir rudenį, kai palankiausios sąlygos: vėsesni orai, pakanka drėgmės. Vasarą jų būna gerokai mažiau. Šią karštą vasarą trūko drėgmės, todėl jaunasis ūkininkas rąstelius laistė keletą kartų.

Be to, pavasarį ir vasaros pabaigoje juos mirkė šaltame vandenyje, supiltame į specialią talpą. Staiga sukėlus šalčio šoką, temperatūros kritimą, ir padidinus drėgmę, dirbtinai sukuriamos sąlygos, panašios į rudenį. Po tokių procedūrų maždaug praėjus savaitei, pavasarį ir rugpjūčio pabaigoje pradėjo dygti grybai – išaugo kokybiškas ir gausus derlius.

Spalio viduryje kvapieji grybai vis dar auga, jų nesustabdė net pirmosios šalnos. Ateityje jaunasis ūkininkas ruošiasi grybyną plėsti.

Grybai puikiai auga pavasarį ir rudenį, kai vėsesni orai ir pakanka drėgmės

D. Rumbutis šviežius grybus parduoda pagal išankstinius užsakymus po 0,3 kg, 0,5 ir 1 kg popierinėse pakuotėse. Kilogramas kainuoja 18 eurų.

Ūkis įsikūręs  patogioje vietoje – prie Palangos plento Kretingos link, todėl pirkėjų netrūksta. Be to, valgomųjų dantenių galima įsigyti šalies ūkių produkciją pristatančioje elektroninėje parduotuvėje, užsakant socialiniuose tinkluose.

Pasak D. Rumbučio, šiuos grybus galima valgyti žalius, virtus, keptus (keptuvėje arba ant grotelių), džiovintus. Kotelius geriau naudoti sultiniams, nes jie kietesni.

Augina ant ąžuolinių rąstų

Į Luknių kaime (Utenos r.) esančią prosenelių sodybą prieš trejus metus iš Anglijos grįžusi Deimantė Morkūnienė dalį žemės paveldėjo, dar papildomai įsigijo ir dabar su vyru Karoliu ūkininkauja 40 ha ūkyje.

„Uždirbtas lėšas užsienyje stengiamės įdarbinti Lietuvoje, ūkininkaujame be paramos iš valstybės. Šiuo metu auginame mėsinius galvijus, antrus metus šiltnamiuose sodinome ankstyvas braškes, sode įsiveisėme grybyną – pradėjome auginti valgomuosius dantenius“, – pasakoja Deimantė.

Deimantė ir Karolis Morkūnai

Morkūnai grybus auginti pavėsingame ir nuo vėjų apsaugotame 1 a plote, kurį išklojo geotekstilės danga, kad rąsteliai nesiliestų su žeme.

Grybienai įveisti ūkininkai pasirinko ąžuolinius rąstelius, nes tokioje kietoje ir tankioje medienoje augdami grybai sukaupia daugiau naudingų medžiagų, gausiau dera.

Pasak D. Morkūnienės, šitakiams auginti tinkamiausia ąžuolo, skroblo, kaštono mediena, kuri penkiabalėje sistemoje vertinama geriausiai (5 balais). 4 balais vertinami beržas, alksnis, gluosnis, 3 balais – klevas, 2 balus gauna drebulė ir kai kurios klevo veislės. Vaismedžiai vertinami vienu balu, o spygliuočių mediena grybams auginti visiškai netinka.

Pernai žiemos pabaigoje Morkūnai pasiruošė iki 12–18 cm skersmens, 1–1,2 m ilgio ąžuolinius rąstus, kad patogu būtų kilnoti.

Juos nuolatinėje vietoje kovo pabaigoje ūkininkai sustatė šulinio principu (tada nereikia naudoti papildomai rąstų atramai) ir laikė 2–3 savaites, kad iš rąstų pasišalintų antigrybelinės medžiagos ir būtų saugu apkrėsti juos grybiena.  D. Morkūnienė pastebi, kad neverta per ilgai taip laikyti rąstų, nes išgaruoja drėgmė ir gali atsirasti kitų grybų, kurie paskui trukdyti augti danteniams.

Morkūnai grybų auginimui ąžuolinius rąstelius sustatė pavėsyje, šulinio principu

Balandį, kai atšilo oras, Morkūnai į rąstelius įterpė palaidą dantenių grybieną su pjuvenomis. Kad neišdžiūtų grybiena, visas skyles užvaškavo iš kaimynų bitininkų gautu natūraliu bičių vašku ir vėl juos sustatė šulinių principu. Apsauginis specialus vaškas saugo grybieną nuo paukščių, kirminų ir kitų gyvių.

„Grybus pasėjome 2023 m. pavasarį, o derliaus sulaukėme tik šių metų rugsėjį, nors pirmųjų grybų tikėjomės sulaukti po metų nuo sėjos, t. y. šį pavasarį. Rąstelių nei pavasarį, nei vasarą nelaistėme ir nemirkėme vandenyje, nes ūkyje daugiausiai laiko skiriame kitiems darbams, todėl grybai natūraliomis sąlygomis sudygo tik šį rudenį“, – pasakoja D. Morkūnienė.

Valgomųjų dantenių kepurėlės išauga 3–10 cm skersmens, kotai tvirti

Kai grybai pradėjo dygti, pradžiugino puikiu derliumi ir išraiškingu skoniu. Beje, didesni danteniai pradeda kirmyti – kaip ir įprasti grybai miške.

Morkūnai ateityje planuoja grybų auginti daugiau.