Kaunas / Kėdainiai. Ne vienam ūkininkui deklaruojant mokesčius už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių, naudojamų ūkinei ir komercinei veiklai vykdyti, vis dar kyla neaiškumų, kokioms transporto priemonėms jis taikomas, kokius duomenis reikia pateikti deklaracijoje, kaip mokestis apskaičiuojamas.

Tad kokios ūkio transporto priemonės priskiriamos mobiliems taršos šaltiniams, už kuriuos kasmet, pradedant nuo šių metų už praeitus 2021 metus, reikia mokėti taršos mokestį? Plačiau paaiškinti paprašėme Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Buhalterinės apskaitos skyriaus vadovės Zitos Sinickienės.

Pasak jos, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nauja redakcija įsigaliojo nuo 2021 m. sausio 1 dienos. Mokesčio tarifas už aplinkos teršimą iš mobilių šaltinių priklauso nuo to, kokios transporto priemonės naudojamos ir kokiais degalais jos varomos.

Mokesčio nereikia mokėti už biodegalais, atitinkančiais tam tikrus standartus, varomų transporto priemonių sunaudotą biodegalų kiekį, kurio sunaudojimas patvirtinamas biodegalų įsigijimo dokumentais.

„Už žemės ūkio veiklai naudojamus traktorius ir kitas mašinas, kurios registruojamos Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre, taršos mokestis sumokamas jas registruojant.

Iki vasario 15 d. turėjo būti deklaruotas ir sumokėtas taršos mokestis už ūkinei veiklai naudotus lengvuosius ir krovininius automobilius, Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikiant Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių deklaraciją FRO521“, – sako buhalterinės apskaitos skyriaus vadovė, atkreipdama dėmesį, kad mokestis apskaičiuojamas pagal sunaudotą degalų kiekį ir nuvažiuotus kilometrus.

Taigi, ūkininkai turėjo deklaruoti visus ūkinei veiklai naudojamus krovininius (sunkvežimius, vilkikus) ir lengvuosius automobilius, skirtingose deklaracijos eilutėse nurodydami kiekvieną taršos šaltinį atskirai.

Norint teisingai apskaičiuoti mokestį, reikia litrais įsigytus degalus perskaičiuoti į tonas, remiantis degalų gamintojo išduotu sertifikatu ir ten nurodytu koeficientu arba aplinkos ministro įsakymu patvirtintais perskaičiavimo koeficientais (benzinui – 0,75, dyzelinui – 0,84, suskystintoms naftos dujoms – 0,54, suslėgtoms gamtinėms dujoms – 0,69).

Pavyzdžiui, automobilis sunaudojo 500 l dyzelino. Apskaičiuojamas mokestis už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių: 500 l * 0,84 (perskaičiavimo koeficientas) = 420 l / 1000 kg = 0,420 tonos. 0,420 t * tarifo 10 Eur / t* 1 koregavimo koeficiento * 1,138 vartotojų kainų indekso (VKI), kuris kiekvienais metais perskaičiuojamas (skaičiuojant taršos mokestį už 2021 m., VKI yra 1,138). Apskaičiavus, gauname taršos mokestį 4,78 Eur (suapvalinus – 5 Eur).

„Pirmiausia reikia turėti skaičių, kiek degalų sunaudota, ir tai įrodančius dokumentus. Būtent dėl to ūkininkams kyla daugiausia klausimų.

Reikalingi degalų įsigijimo dokumentai ir jų nurašymo aktas, tam tinka ir, pavyzdžiui, kelionių lapas, nes įstatyme konkrečiai neįvardyta. Svarbu, kad būtų koks nors nurašymo dokumentas, jog tuos degalus tikrai sunaudojo ta mašina“, – aiškina Z. Sinickienė pridurdama, kad deklaracijomis turi pasirūpinti ūkio buhalterinę apskaitą tvarkantis buhalteris, o pats ūkininkas – pateikti jam visą reikiamą informaciją.

Ji atkreipia dėmesį į tai, kad vis dar kyla daug neaiškumų, kaip turėtų būti mokamas taršos mokestis už ūkinei veiklai naudojamus lengvuosius automobilius: mokestis turi būti skaičiuojamas nuo visų ar tik nuo 50 proc. sunaudotų degalų. Beje, už asmeninėms reikmėms naudojamus automobilius taršos mokestis mokamas tik kartą, jį registruojant.

„Mums, kaip konsultantams, jau gruodį kilo nemažai neaiškumų ir klausimų, todėl juos pateikėme Aplinkos apsaugos departamentui. Gavome atsakymą, kuriame pacituota iš įstatymo tai, ką mes ir patys perskaitome.

Vis dar laukiame paaiškinimo dėl ūkinei veiklai naudojamų lengvųjų automobilių degalų apmokestinimo, o kol kas savo klientų deklaracijas užpildėme taip, kaip supratome, mokesčius skaičiuodami tik nuo 50 proc. sąnaudų, atsižvelgdami į PVM ir GPM įstatymų reikalavimus. Kai gausime raštu atsakymą, jei būsime padarę klaidų, deklaracijas taisysime“, – sako Z. Sinickienė.

LŽŪKT Buhalterinės apskaitos skyriaus specialistės parengė taršos mokesčio deklaravimo atmintinę konsultantams, kuria pasidalijo ir su Lietuvos ūkininkų sąjunga, nes didžioji dalis žemdirbių apie naują mokestį nebuvo girdėję. Beje, apie taršos mokesčių pokyčius skelbta 2021 m. liepos žurnale „Mano ūkis“.

***

Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo ir naujas vienkartinis aplinkos teršimo iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų (žemės ūkio technikos) mokestis. Jį reikia mokėti pirmą kartą registruojant techniką Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre arba mašinas perregistruojant, pasikeitus technikos valdytojui.

Tarifas priklauso nuo mechanizmų galios. Iki 70 kW galios technika neapmokestinama, o nuo 71 iki 90 kW taikomas 40 Eur mokestis. Kuo didesnės galios technika registruojama, tuo didesnis taršos mokestis. Didžiausias 600 Eur tarifas taikomas 351 kW ir galingesnei technikai.

Jei transporto priemonė atitinka nurodytus techninius reikalavimus, galutinis mokestis apskaičiuojamas, taikant nustatytus koregavimo koeficientus. Pavyzdžiui, mašinų, kuriose įrengtas vidaus degimo variklis, atitinkantis V etapo išmetamų teršalų ribines vertes, savininkams taikomas mažinimo koeficientas 0,5, t. y. jie mokės 50 proc. mažesnį taršos mokestį. Jei technika pagaminta mažiau kaip prie 5 metus – koeficientas 0,4; jei prieš 5 ir daugiau metų, bet ne senesnė kaip 10 metų – koeficientas 0,8.