Pasibaigus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimui paaiškėjo, kad nors paraiškų gauta šiek tiek mažiau nei pernai, bendras deklaruotas plotas didėjo, o kai kurių ekologinių sistemų veiklų plotai išaugo netgi dvigubai.

Pirminiais Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, šiemet pateikta 110 120 paraiškų – 3 proc. mažiau nei pernai. Deklaruotas plotas paaugo apie 1 proc. ir sudaro 2 915,1 tūkst.ha.

Didžiausi žemės ūkio naudmenų ir kt. plotai deklaruoti Kėdainių (109 825 ha), Panevėžio (108 206), Šakių (97 654), Raseinių (97 126) ir Radviliškio (96 097 ha) rajonų savivaldybėse. Pagal paraiškų skaičių pirmavo Šilalės (4 539 vnt.), Alytaus (4 184), Šilutės (4 026), Kelmės (3 654) ir Raseinių (3 624 vnt.) rajonų savivaldybės.

Šiemet pareiškėjams paraiškų teikimo procesą palengvino nauja Paraiškų priėmimo informacinės sistemos (PPIS) funkcija – paramos pasirinkimo įrankis „Vedlys“.

Šis įrankis pagal pateiktą informaciją atrinko laukus, kurie galėjo dalyvauti paramos priemonėje, pateikė paramos priemonių reikalavimus, paskaičiavo preliminarias išmokas ir bendrą plotą pagal paramos priemones.

„Vedlį“ jau pirmais metais išbandė 14 010 pareiškėjų, o dar 2 952 pareiškėjai bent kartą pasinaudojo įrankiu, kad peržiūrėtų duomenis.

Tradiciškai daugiausia deklaruota žieminių kviečių (816 762 ha viso deklaruoto ploto), žieminių rapsų (351 796), avižų (106 867), žirnių (102 257), vasarinių miežių (98 310), vasarinių kviečių – 92 722 hektarai.

Populiariausia ekologinė sistema – „Veiklos ariamojoje žemėje“

Pasak žemės ūkio viceministro Andriaus Palionio, šiemet, kaip ir pernai, didžiausio susidomėjimo sulaukė Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ gamybinės veiklos. Net keliose jų fiksuotas augimas:

• „Augalų kaita“: deklaruota 788,9 tūkst. ha – 7,7 proc. daugiau nei pernai (732,3 tūkst. ha).
• „Tarpiniai pasėliai“: 404,8 tūkst. ha – net 18,5 proc. daugiau nei pernai (341 tūkst. ha).
• „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“: 1,6 mln. ha – 9 proc. daugiau nei pernai (1,5 mln. ha). Tiesa, mažesnė pareiškėjų dalis rinkosi tiesioginę sėją, dauguma jų taikė kitus bearimių technologijų žemės dirbimo būdus.

Pagal veiklą „Sertifikuotos sėklos naudojimas“ deklaruotų laukų šiemet sumažėjo apie 20 tūkst. hektarų.

Negamybinės veiklos, kaip ir anksčiau, mažiau populiarios tarp ūkininkų. Nepaisant to, kad, pakeitus europinį reglamentą, pagal GAAB 8 reikalavimą nuo praėjusių metų nebereikia skirti 4 proc. negamybinėms veikloms, šiemet kraštovaizdžio elementų deklaruota 8 900 ha – tik 100 ha daugiau nei 2024 metais. 

Kai kurių ekologinių sistemų populiarumas išaugo kartais

Vis daugiau ūkininkų, kurie laiko gyvulius, dalyvauja kompleksinės pievų ir šlapynių priežiūros schemos veiklose. Šiemet deklaruotas plotas pagal kompleksinės ekologinės sistemos „Pievų ir šlapynių priežiūra“ veiklą „Ekstensyvus daugiamečių pievų tvarkymas ganant gyvulius“ siekia 66,2 tūkst. ha – tai  dukart didesnis plotas, palyginti su 2024 m. (39,9 tūkst. ha).

Pagal veiklą „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“ irgi deklaruotas beveik 2 kartus didesnis plotas – 8,9 tūkst. ha (pernai – 4,7 tūkst. ha). Nors šie plotai, palyginti su bendru deklaruotu plotu, gana maži, bet gerokai didesni nei 2024 metais.

Populiarėja ekologinė sistema „Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP)“. Šiemet deklaruotas plotas pagal šią priemonę didėjo kiek daugiau nei 2 kartus – iki 7,9 tūkst. ha (2024 m. buvo 3,8 tūkst. ha).

Džiuginanti tendencija – ekologinių plotų augimas 

Šiemet ekologiniai ūkiai, įskaitant ir tuos, kurie pereina į ekologinį ūkininkavimą, deklaravo 274,4 tūkst. ha. Augimas, palyginti su praeitais metais, siekia apie 13,5 proc. (32,6 tūkst. ha). 

Pareiškėjų, kurie pereina prie ekologinio ūkininkavimo, padaugėjo apie 1,5 karto. 

Lengviau nei pernai

Šiemet ūkininkai patyrė gerokai mažiau sunkumų deklaruodami pasėlius nei 2023 ar 2024 m., kai prasidėjo naujas finansinis laikotarpis ir buvo atnaujinta deklaravimo sistema.

A. Palionio teigimu, Strateginio plano pakeitimai, patobulinta deklaravimo sistema ir švietimas leido ūkininkams šiemet pasėlius deklaruoti sklandžiau.

„Pasitaikė trūkumų, bet šiemet jau 3 metai, kai deklaruojama pagal naują ir dar patobulintą deklaravimo sistemą. Ūkininkai jau turėjo mažiau baimių, jie apsiprato su naujomis schemomis“, – pastebi ŽŪM atstovas.

Deklaravimo procesą palengvino ir ŽŪM dėl pavasarinių šalnų (dėl kurių paskelbta ir valstybės lygio ekstremalioji situacija) ūkininkams suteikta galimybė pasėlius be sankcijų deklaruoti ilgiau – iki birželio 23 d. (nesant šio sprendimo pareiškėjai, kurie būtų deklaravę pasėlius po birželio 13 d., būtų sulaukę sankcijų).

Dar iki liepos 4 d. (imtinai) galima deklaruoti valstybinės žemės plotus – už tai taip pat nebus taikomos sankcijos. Šis sprendimas priimtas atsižvelgus į tai, kad dalis teisėtai naudojamų valstybinės žemės plotų vis dar neatvaizduojami Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje.