Akademija (Kauno r.). Vasaros medunešis dėl lietingų orų šiemet šykštus - medaus gauta 30 proc. mažiau nei ankstesniais metais. Liepų medaus beveik visiškai nepavyko surinkti. Susigriebta bites papildomai maitinti, nes kai kuriose ūkiuose jos ėmė mirti badu.

„Per saulėto pavasario žydėjimą bitės atidirbo už visą sezoną, medunešis buvo normalus",- sako ASU Biologijos, augalų apsaugos ir augalininkystės technologijų instituto doc. Algirdas Amšiejus (nuotr.).

Pasak mokslininko, besiverčiančio bitininkyste, pavasarį gausiai žydėjo kiaulpienės, sodai. Stiprios bičių šeimos prinešė puikaus, kvapnaus, geltonspalvio medaus. Gegužę gausiai žydėjo žieminiai rapsai, kurių žiedai nešykštėjo nektaro. Labai džiaugiasi tie bitininkai, kuriems bitės sunešė medaus iš žieminių rapsų - jie turės ką eksportuoti.

A. Amšiejus tikina, kad šių metų pavasaris jam buvęs labai geras, nors kitiems bitininkams jis buvo mažiau palankus. Prasčiau sekėsi tuose bitynuose, kur bitės daug spietė. „Jei 30 proc. bičių išskrenda iš avilio, tai ką jos gali atnešti? Tik sau prisinešė medaus. Svarbiausia, turi būti sveikos ir stiprios bitės bei produktyvios motinos, ir kad nesispiestų“, – aiškina A. Amšiejus.

Birželį miškuose žydėjo avietės, šaltekšniai, o pievose - gausiai kmynai, kurie skyrė dosniai nektarą. Birželio pabaigoje ir liepos pirmomis dienomis gausiai žydėjo ankstyvos sėjos grikiai. O vėlyvesnės sėjos grikiai pradėjo žydėti liepos 15-16 dienomis.

Medunešis labiausiai priklauso nuo gamtos

„Gamta iki galo nepaklūsta žmogui, nors jis ir labai stengiasi, - sako Kauno rajono bitininkas A. Amšiejus. - Nors iki liepos 5 dienos su bitėmis buvo viskas gerai, kai kurie bitininkai ruošėsi iš anksto netikėtumams. Po liepos 5 dienos, kai prasidėjo Miegantys broliai, lietūs tęsėsi beveik 2 mėnesius, giedros minutes teko gaudyte gaudyti. Parsinešdavo bitės tik po lašą nektaro savo poreikiams. Kontrolinės svarstyklės po liepos 5-osios pradėjo rodyti, kiek bitės suvalgydavo, t. y. daugiau suvalgydavo negu atnešdavo".

Liepų medžiai skyrė nektarą tik 2-3 dienas, tuo metu jas lankė bitės, o paskui, po lietaus, lipčiaus neliko, nes lietus jį nuplovė. Tad liepų medaus šiemet išvis negauta.

Tik ankstyvojo žydėjimo (pasėti balandžio mėn.) grikiai skyrė nektarą. Paskui žydėjo vėlyvesni grikiai, o jų nektaro negauta, nes buvo didžiulė drėgmė, tiesiog šutinimas.

Anot A. Amšiejaus, ne vienas bitininkas jam skundėsi, kad bitės mirė... iš bado. Tai sunkiai įsivaizduojama, bet net vasaros metu reikia bites papildomai maitinti.

Bitininkai nuo liepos 20 dienos turėjo pradėti maitinti bites, kad motinos nenustotų dėti kiaušinėlių, pasiruoštų kitiems metams.

„Šią vasarą reikėjo labai gerai paieškoti medaus - avilius išvežti laiku į grikius ar kitus maitinimo plotus. Kas bites laikė vienoje vietoje, sulaukė tik pavasarinio medaus. Į viržynus reikėjo bičių avilius išvežti rugpjūčio 10-15 dienomis. Reikėtų Lietuvoje atnaujinti viržynus - tai būtų vėlyva bičių ganykla.

Per Žolinę daug kur Lietuvoje bitininkai šventė paskutinę medkopio dieną. Tuomet reikėjo pradėti siaurinti lizdus ir ruoštis žiemai. Jei bitutės serga, reikia jas gydyti. Šias darbštuoles reikia prižiūrėti, mylėti ir jomis rūpintis", - sako A. Amšiejus.

Jei žiemojimas bus prastas, tai ir ateinantį pavasarį reikalai klostysis prastai. „Jei javai sudygo varpose, tai ką bitininkai gali pasakyti“, - apie galimas prognozes svarsto mokslininkas.

Medaus spalva ir skonis

Sugrįžusios iš laukų į avilį bitės pripila nektaro sulčių į korio akutę ir su sparneliais stipriai plasnoja, taip išgarindamos atitinkamą drėgmės kiekį. Vėliau korio akutė užakiuojama. Užakiuotas korys tampa kietas ir jau iš jo galima imti medų. Būna atvejų, kai mėgėjai bitininkai išima korius, kurių akutės dar būna neužakiuotos, tuomet išsiskiria vanduo, kuris sukelia rūgimą, ir medus pasidaro nebetinkamas vartoti.

Pasak A. Amšiejaus, medaus spalva priklauso nuo medingų augalų dažiklių. Grikių medus - tamsiai rudas, specifinio kvapo (kartais net nemalonaus), labai ilgai nesikristalizuoja, niekad nebūna kietas. Turi rutino, tinka ateroskleozės profilaktikai, gali vartoti ir diabetikai.

Kiaulpienių - geltonas, greitai kristalizuojasi, šį pavasarį buvo labai geras, specifinis.

Liepų medaus šiemet nebuvo. Iš liepų bitutės nešė tik 3-4 dienas. Šis medus turi liepžiedžiams būdingą kvapą, jei nešta iš tos vietos, kur dideli liepynai. Tas medus suneštas ir iš kitų žydinčių augalų, turi liepoms būdingą aromatą.

Vienarūšis medus yra bespalvis, pavyzdžiui, toks yra grynas liepų medus ar rapsų medus. Aviečių ir pievų gėlių medus turi rausvą atspalvį.

„Visas medus po truputį, laikui bėgant, susikristalizuoja, sukietėja. Vienintelis akacijų medus visada yra skystas. Tačiau kaip greitai susikristalizuos medus, priklauso nuo medingų augalų ir pievų gėlių, iš kurių bitė atsinešė nektarą. Aviečių ir liepų medus sukietėja per mėnesį. O rapsų medus labai greitai susikristalizuoja", - pasakojo bitininkas.

Lietuviško medaus gali pristigti

Žieminiai rapsai gegužės mėnesį gausiai žydėjo - tai ir rapsų medaus bitės prinešė. Didieji Lietuvos bitininkai pirmąjį ankstyvąjį rapsų medų realizavo - išvežė į kitas Europos šalis. Tikėjosi ir vasarinio rapso gausaus žydėjimo, tačiau vasariniai rapsai žydi liepą, o tuo metu gausiai lijo, tai ir bitės neprinešė vasarinių rapsų medaus.

Medaus gauta ir iš ankstyvo grikių žydėjimo, o iš vėlyvesnio grikių žydėjimo - negauta. Tad šiais metais lietuviško medaus gali pristigti. Užsienio šalyse priešingai - gauta dideli kiekiai medaus Argentinoje, Urugvajuje, Kinijoje.

Pasak A. Amšiejaus, lietuviškas medus, palyginti su kitomis Europos šalimis bei su mūsų kaimynėmis - Latvija, Baltarusija, Rusija, Lenkija – yra pigus. Jei bus paklausa, verslininkai atveš medaus iš Kinijos ir pan., o kiti sumanys atvežtinį medų pardavinėti kaip lietuvišką, tad pirkėjams jis pataria būti labai atidiems.

MŪ inf.