Vilnius. Ūkinių gyvūnų laikytojai iki rugpjūčio 31 d. dar gali papildyti laikomų galvijų, avių ar ožkų kilmės duomenis. Tai padaryti būtina tiems, kurie dar nespėjo į Ūkinių gyvūnų registrą (ŪGR) užregistruoti kergimo informacijos. 

Sutvarkyti gyvūno kilmės duomenis yra svarbu, nes susietoji pajamų parama už mėsinius galvijus diferencijuojama pagal laikomo galvijo mėsinės veislės kraujo laipsnio dalį, kurią apskaičiuoja Žemės ūkio duomenų centras.

Iki rugpjūčio 31 d. laikytojai gali pateikti kergimo žiniaraštį arba kitus dokumentus, pavyzdžiui, DNR tyrimų protokolo kopiją, genomo tyrimų ataskaitą ir kt. Pagal šiuos dokumentus bus papildyti kilmės duomenys. 

Nuo rugsėjo 1 d. tvarka griežtėja: jei kergimo duomenys nebus įkelti laiku, gautam palikuoniui tėvas nebus priskiriamas. Tokiu atveju tėvystę bus galima patvirtinti tik pateikus DNR tyrimų protokolą. 

Tvarka griežtės

Laiku nepateikus duomenų ūkininkai nukentės finansiškai ir praktiškai. DNR tyrimai kainuoja pinigus ir laiką, o parduodant galvijus pirkėjai vertina, ar yra patvirtinta gyvūno kilmė bei apskaičiuotas mėsinės veislės kraujo laipsnis.

Iš išvaizdos gyvūnas gali atrodyti kaip veislinis, tačiau neaiški kilmė parodo, kad nemaža dalis kraujo yra nežinomos kilmės. Tokiu atveju tikėtis didesnių išmokų ar palankesnės kainos bus sudėtinga.

Kaip nustatoma kilmė

Lietuvoje atvestiems palikuoniams kilmė priskiriama pagal kergimo įvykio deklaravimo duomenis. Reproduktoriaus laikytojas privalo šį įvykį deklaruoti Ūkinių gyvūnų registre per 14 darbo dienų nuo reproduktoriaus iškėlimo iš bandos, bet ne vėliau nei iki pirmo palikuonio registracijos.

Jei kergimo metu reproduktorius buvo registruotas toje pačioje bandoje, kilmė priskiriama automatiškai – papildomų veiksmų nebereikia. 

Įvežtų iš kitų šalių gyvūnų kilmė nustatoma pagal pateiktus dokumentus – zootechninius (kilmės) pažymėjimus. Tačiau čia būtinas atidumas: gyvūnai, įvežti tik su pasais, kilmės duomenų papildyti negali, nes pasuose tokios informacijos paprasčiausiai nėra.