Jau nuo kovo 3 d. atsiveria galimybės žemdirbiams kreiptis lengvatinių paskolų investicijoms pagal Strateginio plano priemones ir (arba) apyvartiniam kapitalui.  

Lengvatinės paskolos žemdirbiams buvo teikiamos ir 2014–2020 m. finansavimo laikotarpiu. 

„Nors pradedame tik trečiuosius Strateginio plano įgyvendinimo metus, lėšų investiciniams projektams, ypač investicijoms į žemės ūkio valdas, sparčiai mažėja, todėl kviečiu ūkininkus kreiptis lengvatinių paskolų“, – ragina žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kupiškio biuro ekonomikos konsultantė, vykdanti biuro vadovės funkcijas, Aušra Petronytė sako, kad ūkininkams lengvatinės paskolos labai padeda. 

„Mūsų rajonas – žemdirbių kraštas, yra daug tiek didesnių, tiek ir mažesnių ūkių. Žinant, kad ekonominė situacija nėra lengva, pajamos iš žemės ūkio produkcijos pardavimų mažėja, o kaštai vis auga, daugelis ūkių susiduria su apyvartinių lėšų trūkumu, ypač prasidedant darbymečiui. 

Todėl lengvatinės paskolos padeda geriau subalansuoti ūkių finansų srautus, ir šia galimybe pasinaudojo ne vienas mūsų biuro klientas. Ūkininkai mieliau renkasi imti paskolas palankiomis sąlygomis, o ne būti įsiskolinę trąšų ar kitų reikalingų prekių tiekėjams. Panašiai ir dėl lėšų investicijoms – lengvatinės paskolos šiuo atveju irgi labai gera priemonė. Turime klientų, kuriems padedame užpildyti visus reikiamus dokumentus, todėl žinome realią situaciją“, – pasakoja A. Petronytė. 

Pasak pašnekovės, kuri yra ir kredito unijos „Kupiškėnų taupa“ valdybos pirmininkė, daug žemdirbių yra unijos nariai ir skolinasi iš jos, pasinaudodami lengvatinių paskolų sąlygomis. „Kadangi atokesniuose rajonuose mažėja didžiųjų bankų skyrių, tai žemdirbiai naudojasi kredito unijų paslaugomis“, – priduria A. Petronytė.   

Pasak pašnekovės, palankios apyvartinio kapitalo paskolų teikimo sąlygos leidžia ūkininkams efektyviau valdyti finansinius srautus ir planuoti ilgalaikes investicijas.

„Apyvartiniam kapitalui skirtos lengvatinės paskolos padeda ūkininkams įsigyti sėklų, trąšų, augalų ar gyvūnų apsaugos priemonių, degalų, tepalų, pašarų, mokėti darbo užmokestį, kitus mokesčius, turto draudimo išlaidas, komunalines išlaidas ir pan. Tai leidžia žemdirbiams išvengti finansinių sunkumų sudėtingesniais ūkininkavimo laikotarpiais“, – privalumus vardija patyrusi ekonomikos specialistė A. Petronytė.

Skirta 55 mln. eurų

Pretenduoti į lengvatinę paskolą gali pareiškėjai, dalyvaujantys Strateginio plano priemonėse „Investicijos į žemės ūkio valdas“, „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ ir „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“.

Lengvatinės paskolos finansuojamos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų: priemonei „Investicijos į žemės ūkio valdas“  skirta 30 mln. Eur, priemonei „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ – 5 mln. Eur, priemonei „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ skirta 19,94 mln. Eur.

„Galima kreiptis dėl trijų paramos formų: tik dotacijos, tik lengvatinės paskolos, dotacijos ir lengvatinės paskolos derinio. Jeigu ūkininkas kreipiasi dotacijos ir lengvatinės paskolos derinio, Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) įvertina paraišką tuo pat metu. Įvertinusi paraišką NMA išduoda tinkamumo gauti paskolą pažymą, su kuria pareiškėjas turi kreiptis į atrinktą finansų tarpininką“, – paaiškina Sigutė Mečkovskienė, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Paramos verslui skyriaus patarėja.

Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE atrinko finansų tarpininkus, į kuriuos galima kreiptis dėl lengvatinių paskolų. Detalus atrinktų finansų tarpininkų sąrašas skelbiamas NMA interneto svetainėje www.nma.lt ir ILTE interneto svetainėje www.ilte.lt.

Tinkamos finansuoti išlaidos 

Tinkamos finansuoti išlaidos nustatytos Strateginio plano priemonių įgyvendinimo taisyklėse. Kaip minėta, lengvatinės paskolos teikiamos ne tik investicijoms, bet ir apyvartiniam kapitalui. Didžiausia paskolos suma pagal priemones „Investicijos į žemės ūkio valdas“ ir „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ – 200 tūkst. Eur; pagal priemonę  „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ – 100 tūkst. Eur. 

Pagal minėtas priemones ilgiausias paskolos terminas investicijoms – 5 metai, o apyvartiniam kapitalui – 3 metai.

Pasak ŽŪM specialistės, pagal priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ ir „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ paskolos palūkanos skaičiuojamos tik finansų tarpininkų daliai, t. y. 30 proc. paskolos daliai taikoma 5 proc. finansų tarpininko marža + 6 mėn. EURIBOR, o 70 proc. paskolos daliai taikomos nulinės palūkanos.

Pagal priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ paskolos palūkanos skaičiuojamos tik finansų tarpininkų daliai, t. y. 40 proc. paskolos daliai taikoma 5 proc. finansų tarpininko marža + 6 mėn. EURIBOR, o 60 proc. paskolos daliai taikomos nulinės palūkanos.

Lengvatinių paskolų privalumai

„Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad dotacija yra daugiausia privalumų turinti paramos forma, tačiau pažvelgus giliau matyti, kad lengvatinė paskola dažnu atveju yra paprastesnė, greitesnė, efektyvesnė paramos forma dėl kelių priežasčių“, – sako ŽŪM specialistė S. Mečkovskienė.

• Pirma, taikoma paprastesnė paraiškų vertinimo sistema, t. y. paraiška vertinama tik pagal tinkamumo sąlygas, o atrankos kriterijai nėra taikomi. Mažėja konkurencija tarp paraiškų, dėl to išlieka didesnė tikimybė gauti finansavimą lengvatinės paskolos forma. 
• Antra, taikomas platesnis tinkamų finansuoti išlaidų sąrašas. Kreipiantis paskolos suteikiama galimybė ne tik statyti gamybinius pastatus ar įsigyti įrangą, bet ir įsigyti žemę, pirkti biologinį turtą, pirkti nenaują įrangą, finansuoti apyvartinių lėšų reikalaujančias išlaidas.
• Trečia, finansuojamas PVM, t. y. priešingai negu dotacijos atveju, kreipiantis lengvatinės paskolos PVM yra tinkamas finansuoti. 

Lengvatinių paskolų žemdirbiai galės kreiptis nuo kovo pradžios iki metų pabaigos, jeigu tik skirtos investiciniams projektams lėšos nesibaigs anksčiau (kvietimas teikti paraiškas lengvatinėms paskoloms gali būti sustabdytas, jeigu būtų pasiekta finansinei priemonei skirta paramos suma).