Kaunas. Egzistuoja įvairių metodikų, kaip tiksliai nustatyti žiemkenčių vegetacijos pradžią pavasarį. Viena paprastesnių – tiesiog stebėti gamtą: kai prabunda šalpusniai ir žibutės, vegetaciją pradeda ir žieminiai kviečiai bei rapsai.

Įmonės „Žemdirbių konsultacijos“ vadovas Ernestas Petrauskas praėjusią savaitę apvažiavo klientų laukus ir įvertino žiemkenčių pasėlių būklę. „Su kolegomis apsukome didelį Lietuvos plotą – kvadratą tarp Šiaulių, Jonavos, Prienų ir Tauragės. Visi pasėliai peržiemojo, iššalimų nėra“, – sako E. Petrauskas.

Kai kur pastebėta pavasarinio pelėsio pažeistų žieminių kviečių židinių. Aiški paralelė – kuo storesnė buvo sniego danga, tuo stipriau pasireiškė pavasarinis pelėsis. Nuo šios problemos geriausias vaistas dabar yra pasėlių nuakėjimas lengvomis (vadinamosiomis ekologinėmis) akėčiomis: taip ir laukas aeruojamas, ir smulkios piktžolės išraunamos. Nuakėti laukus rekomenduojama iki žieminių kviečių bamblėjimo.

Išlepinti kelinti metai besikartojusių ilgų ir šiltų rudens periodų, kai kurie žemdirbiai pernai drąsiai vėlino žieminių rapsų sėją, sėdami juos rugsėjo mėnesį. Iki rugpjūčio 15 d. pasėti žieminiai rapsai dabar atrodo gerai, o vėlyvos sėjos – silpnokai.

„Vėlyvos sėjos rapsai yra maži, vos 2–3 cm aukščio, o blogiausia, kad jie silpnai laikosi dirvoje. Naktimis dabar pašąla, o dienomis kaitina saulė, todėl augalai labai pavojingai „tampomi“. Kuo mažesni rapsai, tuo neatsparesni jie tokiems tampymams ir gali sutrūkti. Kuo didesnis skirtumas tarp nakties ir dienos temperatūrų, tuo didesnė grėsmė kyla augalams“, – kovo mėnesio pavojus įvardija E. Petrauskas.

„Išbėrus trąšas per anksti, kyla pavojus joms išsiplauti“, – sako įmonės „Žemdirbių konsultacijos“ vadovas Ernestas Petrauskas

Jis pataria pernelyg neskubėti į laukus su tręštuvais, nes žiemkenčiai vegetacijos dar nepradėjo. Išbėrus trąšas per anksti, kyla pavojus joms išsiplauti. Jei iškristų didelis kiekis kritulių (apie 100 mm kritulių nuplauna į 30–50 cm gylį), trąšos tikrai būtų nuplautos iš šaknų zonos į gilesnius, augalams nepasiekiamus dirvožemio sluoksnius.

Normaliai vegetacijai prasidėti reikia 10–12 valandų trukmės apšvietimo. Valanda, kai dangus brėkšta prieš saulėtekį, ir valanda po saulėlydžio, kai žemė vis dar būna apšviesta be mėlynos, tik raudona šviesa, į tikrąjį šviesos periodą neįsiskaičiuoja, tad galima sakyti, kad vegetacija paprastai prasideda apie pavasario lygiadienį (kovo 20 d.).

Štai tokiems mažiems ir silpnai dirvoje besilaikantiems žieminiams rapsams dienos ir nakties temperatūrų skirtumas kovo mėnesį yra pats pavojingiausias

Pasak E. Petrausko, geriausias vegetacijos pradžios indikatorius yra laukinės gamtos augalai. „Yra grupė augalų, kurie turi savybę pabusti anksčiausiai – snieguolės, šalpusniai, žibutės. Kai jie pražysta, bunda ir kviečiai“, – atkreipti dėmesį į fenologinius gamtos reiškinius ragina E. Petrauskas.

Jo nuomone, mažesnė „nuodėmė“ būtų viena diena pavėluoti tręšimą, negu patręšti gerokai per anksti ir leisti trąšoms išsiplauti dar nė neprasidėjus kviečių vegetacijai.

Jau penkiolika metų savo darbe agronomas naudoja paprastą prietaisą, kuris padeda labai greitai susiorientuoti, ar žiemkenčiams reikia skubaus tręšimo, ar augalai nebadauja. Tai maisto medžiagų koncentracijos dirvožemio tirpale matuoklis. Įbedus matuoklio strypą į žemę, monitoriuje pasirodo skaičiukai, reiškiantys dirvos tirpale ištirpusių maisto medžiagų kiekį (matuojama mg/l).

Maisto medžiagų koncentracijos dirvožemio tirpale matuoklis padeda greitai susiorientuoti, ar augalai nebadauja

„Jei matuoklis rodo nulį, vadinasi, augalams nėra ant lėkštutės padėta jokio maisto, kai rodmuo yra 0,25 – tai tarsi pilna maisto lėkštė. Apžiūrėdami laukus radome nuo 0,11 iki 0,20 mg/l maisto medžiagų koncentraciją, tai reiškia, kad labai panikuoti ir skubėti tręšti nereikia, augalai iš bado nemirs, jei vegetacija ir prasidėtų“, – nepanikuoti ragina E. Petrauskas.

Jo nuomone, visiškai nesvarbu, ar pirmajam tręšimui bus pasirinktos skystos, ar birios trąšos. Pirmiausia reikėtų prisiminti, kad trąšose būna trijų formų azotas. Pirma forma – nitratinė, tai greitai judantis dirvoje ir pasiekiantis augalus azotas, jis taip pat ir greitai išsiplauna. Kitos dvi formos neišsiplauna ir nebūna prieinamos augalams kelias savaites – tai amido ir amonio formos.

„Pasikartosiu – skystos ar birios trąšos iš viso nesvarbu, tai tik fizinė forma. Žemdirbiams šiuo atveju svarbiau, kokia konkrečių trąšų kaina. O svarbiausia – kada tręši: jei jau vėluoji, tai geriau salietra, kur 50 proc. sudaro judrus nitratas.

Jeigu tręšiama anksčiau ir dar nežinia, ar greitai atsinaujins vegetacija, tai geriau rinktis KAS, kur tik 25 proc. judraus azoto. Mažesni praradimai bus tuo atveju, jei vėliau paaiškės, kad patręšta buvo gerokai per anksti“, – pataria Ernestas Petrauskas.

MŪ inf.