Kaunas. 2024 m. sausio 1 d. duomenimis, stambiausios valdos išsidėsčiusios Kauno, Šiaulių ir Panevėžio apskrityse, smulkiausios – Vilniaus, Alytaus ir Klaipėdos.

Per pastaruosius kelerius metus daugiausia valdų įregistruota Vilniaus, Kauno ir Utenos, mažiausiai – Telšių, Marijampolės ir Alytaus apskrityse.

Tauragės apskrityje pernai, palyginti su 2022 m., valdų skaičius padidėjo 1 proc., tačiau valdų mažėja Utenos, Vilniaus, Panevėžio, Šiaulių, Kauno, Telšių apskrityse.

Valdų išsidėstymas pagal dydį apskrityse beveik nepakito. Vidutinis Lietuvos valdos dydis – 19,31 ha. 2024 m. sausio 1 d. duomenimis, valdų valdytojų fizinių ir juridinių asmenų santykis yra toks: 147 535 (98,8 proc.) valdų valdytojai yra fiziniai asmenys, 1 757 (1,2 proc.) valdų valdytojai – juridiniai asmenys.

Žemės ūkio ir kaimo verslo registro duomenimis, 2024 m. sausio 1 d. apie 3 proc. visų įregistruotų valdų buvo sukurta partnerystės pagrindu, 17 proc. valdų nurodyti valdytojo šeimos nariai.

2023 m. sausio 1 d. duomenimis, 45,7 proc. valdų valdytojos buvo moterys, likusieji (54,3 proc.) – vyrai. Šių metų sausio 1 d. santykis tarp valdų valdytojų pagal lytį buvo mažai pasikeitęs.

2024 m. sausio 1 d. duomenimis, valdų valdytojų-fizinių asmenų grupėje vyravo asmenys nuo 41 metų iki pensinio amžiaus. Jie sudarė 51 proc. visų valdų valdytojų. 36 proc. visų valdų valdytojų buvo pensinio amžiaus. Mažiausiai buvo jaunesnių nei 40 m. valdų valdytojų – 13 proc.

Kaip keitėsi valdų dydis, galima paskaityti čia.