Kur kadaise praslinko ledynai, dabar teka pieno upės
2021-06-04

Kretinga. „Ūkininkavimas yra sistema. Jeigu sistema gerai veikia, dirbti nesunku“, – sako vieną pačių produktyviausių Lietuvos šeimos ūkių sukūręs Romaldas Karazinas.

Jo pėdomis pasuko ir kartu ūkininkaujantis sūnus Jurgis, iš tėvo perėmęs gerąją patirtį. Karazinų ūkyje Erlėnuose (Kretingos r.) yra apie 100 melžiamų karvių. Jų produktyvumas įspūdingas – vidutiniškai iš karvės primelžiama po 11,9 t pieno per metus.

Romaldas mėgsta sakyti, kad produktyvumas – tai priedas prie sveikatingumo. Jiedu su Jurgiu visokeriopai aprūpino savo piendaves, kad jos būtų sveikos ir jaustųsi laimingos. Tai ir sukuria pridėtinę vertę – didelį produktyvumą.

Linas agro mob 21 06 04

„Genetika ir pašarų kokybė yra neatsiejami dalykai, jie turi eiti kartu. Kai išmokau laiku nupjauti žolę, pagerinau pašarų kokybę, atsirado ir primilžis, – sako ūkininkas. – Svarbu visuma: veršelių auginimas, priežiūra, visų gyvulių laikymo sąlygos, racionas, genetika. Negali išskirti nė vienos grandies, jeigu tik viena iš jų susilpnės, gausis grandininė reakcija ir ūkio rezultatai kris“, – teigia ūkininkas.

Karazinų ūkio karvės - vienos produktyviausių Lietuvoje

Karazinų ūkyje laikomos holšteinų veislės arba holšteinizuotos juodmargės karvės. Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos, kuriai priklauso Karazinai, specialistai vertina asociacijos narių gyvulius, konsultuoja veislininkystės, reprodukcijos, šėrimo ir gyvulių laikymo klausimais. Kiekviena ūkio karvė vertinama individualiai, reproduktorius parenkamas atsižvelgiant, kokias jos savybes reikia pagerinti ir eksterjero vietas taisyti. Romaldas visada kreipia dėmesį į lengvo veršiavimosi indeksą, veislinę vertę.

Prieš keletą metų buvo atlikti telyčių genominiai tyrimai – tuo metu valstybė rėmė šį pažangų, bet brangų veislininkystės metodą bandų veislinei vertei padidinti.

„Norint siekti veislininkystės pažangos, telyčių genominiai tyrimai būtini. Jie padėtų atsirinkti produktyvesnius gyvulius, pasirinkti teisingesnę veislininkystės kryptį. Jeigu valstybė prisidės prie genetikos pažangos, manau, ateityje bus mažiau ūkininkų, kurie skųsis, kad iš pieno negalima uždirbti“, – apie veislininkystės pažangos būtinybę kalba R. Karazinas.

Romaldas Karazinas įsitikinęs, kad ūkio sėkmę lemia visuma, o ne atskiros grandys

Visus sprendimus Romaldas priima laviruodamas tarp savo supratimo ir nuojautos bei specialistų patarimų. Vienas iš dalykų, kur jis pasikliovė savo nuojauta – pavėlino karvės sėklinimą po apsiveršiavimo. Nors mokslas teigia, kad karvės užduotis per metus atsivesti po veršelį, Romaldas mano, kad ši teorija labiau tinka mažiau produktyvioms karvėms, todėl jis tokio grafiko nesilaiko – po apsiveršiavimo karvę sėklina ne anksčiau kaip po 120 dienų, o kai kurias – net 160-ą dieną.

„Tokią praktiką taikau maždaug ketverius metus ir ji pasiteisino“, – sako ūkininkas. Ilgesnio servis periodo (nuo apsiveršiavimo iki apvaisinimo) nauda ta, kad karvė ilgiau duoda pieno, organizmas turi daugiau laiko atsigauti po apsiveršiavimo, karvė nespėja nutukti ir per kitą veršingumą jai užtenka energijos ir jėgų pienui gaminti. Kitu atveju, įsitikinęs Romaldas, per laktaciją patirtas karvės organizmo nuovargis kaupsis ir išsivystys lėtinis nuovargis.

Bandos valdymo programoje išmaniajame telefone jis rodo vienos karvės duomenis. „Per 4 laktacijas ji davė daugiau kaip 67 t pieno ir tai dar ne pabaiga. Tai kodėl turėčiau skubėti ją sėklinti? 500 laktacijos dienų – tikrai galimas variantas“, – tvirtina R. Karazinas. 

Inžinieriaus išsilavinimą turintis Jurgis Karazinas daug dėmesio skiria ūkio technikai

Jie su Jurgiu sutiktų plėstis, tačiau Salantų regioniniame parke, kur ribota užstatymo kvadratūra, tai neįmanoma misija. Romaldo gimtieji Erlėnai įsikūrę Erlos slėnius supančiose kalvose. Erlos upės senvagė – ledynmečio palikimas. Minijos, Salanto ir Erlos upių senslėnius ir natūralius riedulynus prieš 26 tūkst. metų suformavo slinkęs paskutinis ledynas. Gražu, bet ūkininkauti ir plėsti ūkį sunku. 

Visą publikaciją skaitykite birželio mėn. žurnale „Mano ūkis“

MŪ inf.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip įvertintumėte savo ūkį tvarumo požiūriu?
Orai