Kėdainiai. Dėl šiltų ir sausų orų šį sezoną labai anksti prasidėjo kukurūzų pjūtis silosui. Kaip ūkininkams sekasi darbai, į ką ruošiant pašarą dėmesį atkreipia patyręs gyvulininkystės specialistas?

Kėdainių r. ūkininkai Erlenda ir Laimutis Turskiai, laikantys pieninių karvių bandą, šią savaitę jau baigė krauti antrą kukurūzų siloso tranšėją.

Paprastai kukurūzai silosui pradedami pjauti rugsėjo antroje pusėje ar dar vėliau. Šį sezoną tiek javų derliaus nuėmimas, tiek ir kukurūzų pjūtis prasidėjo kur kas anksčiau.

E. Turskienė pasakoja, kad ankstyvos veislės kukurūzus silosui pradėjo pjauti praėjusią savaitę ir sukrovė pirmąją siloso tranšėją. O šią savaitę jau baigė pjauti vėlyvesnės veislės kukurūzus ir paruošė antrąją tranšėją.

„Ankstyvos veislės kukurūzai praėjusią savaitę pagal jų brandą jau buvo labai tinkami silosuoti. Manėme, kad vėlyvesnės veislės augalus reikės pjauti vėliau, kaip būdavo įprasta kitais sezonais, tačiau dėl šiltų ir sausų orų jie labai greitai vystėsi. Patikrinę lauką pamatėme, kad laukti nebėra ko. Mūsų regione senokai lijo, dirvos sausos, tad kukurūzai labai sureagavo į tai: lapai sausi, pasukus stiebą net burbuolės krinta“, – pasakoja ūkininkė.

Todėl nieko nelaukdama pjovė, silosavo ir vėlyvesnės veislės kukurūzus. E. Turskienė pastebėjo, kad į tranšėją minant kukurūzų masę paprastai ji būdavo sultingesnė, o šiemet augalai jau sausesni, sultys taip nebėga.

Kalbėdama apie kukurūzų pasėlių žaliosios masės derlių ūkininkė sako, kad pernai augintos ankstyvos veislės kukurūzai buvo itin gražūs, vešlūs, aukšti. Todėl tą pačią veislę sėjo ir šiemet. „Skųstis negalime, tonų tikrai daug. Vėlyvesnės veislės derlingumas gal kiek mažesnis už pernykštį, bet taip pat neblogas“, – sako E. Turskienė.

Tam, kad kukurūzų pasėliai būtų tolygūs, ūkis vegetacijos pradžioje juos purškia herbicidais nuo piktžolių, paskui du kartus tręšia per lapus aminorūgštimis ir NPK trąšomis.

„Kai kukurūzai įsitvirtina, ima sparčiai augti, jiems ypatingesnės priežiūros nebereikia. Kukurūzams labai patinka šilti vasaros orai, svarbu, kad nepritrūktų drėgmės. Nuo viso to ir priklauso žaliosios masės derlingumas“, – sako ūkininkė.         

Iš viso šį sezoną Turskių ūkis augino 50 ha silosui skirtų kukurūzų. Jų pašaras ruošiamas 160 melžiamų karvių bandai ir prieaugliui – bendras galvijų skaičius ūkyje siekia apie 310.

Erlendos ir Laimučio Turskių ūkyje baigiama minti siloso tranšėja

Silosas turėtų būti geras

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos gyvulininkystės ekspertas Vytas Gudaitis pastebi, kad šiųmetis kukurūzų silosavimo sezonas tikrai ankstyvesnis, nors masiškai šalyje dar nepjaunamas.

„Nemažai kukurūzų laukų praėjau, daug kur vyravo augalų pieninė branda, vadinamoji pieno linija dar tik pradeda formuotis ant pusės grūdų. Dabar labai šilta ir sausa, todėl situacija pasėliuose labai greitai keičiasi. Manau, kitą savaitę jau daug kas pjaus kukurūzus“, – kalba V. Gudaitis.

Patyręs gyvulininkystės specialistas pataria silosą ruošiantiems ūkininkams: „Svarbiausia, kad būtų gerai sutraiškyta burbuolė ir grūdai, kad jie neliktų sveiki. Tada bus geresnė fermentacija, geresnis pašaro virškinamumas ir maisto medžiagų pasisavinamumas.“

Pasak V. Gudaičio, pjausnio ilgis irgi svarbus: jeigu drėgmės kukurūzų masėje daugiau, tai pjausnį galima pailginti iki 3 cm, kad minant tranšėjoje neišeitų košė. Jeigu masė sausa, tai galima daryti mažesnio (1–2 cm ilgio) pjausnius.    

Reikia atsižvelgti ir į kukurūzų pjovimo aukštį – pernelyg žemai pjauti nereikia. „Šiemet augalai gana aukšti, tai patarčiau palikti 25–30 cm aukščio stiebus, nes ten daug nevirškinamos ląstelienos, ant stiebų apačios būna ir grybų, kyla rizika užteršti žaliąją masę, o kartu ir silosą mikotoksinais“, – sako V. Gudaitis.

Toliau, pasak pašnekovo, reikia gerai paruošti tranšėjas – tolygiai paskleisti masę, gerai suminti ir sandariai uždengti. Negalima tik vežti ir krauti, reikia nuolat tolygiai slėgti, labai gerai suminti, o baigus hermetiškai prispausti plėvelę.

„Šiemet kukurūzų pasėliai daugumoje laukų gražūs, augalų lapai platūs, burbuolės gerai užpildytos, mažiau pastebime pūslėtųjų kūlių. Taigi, turėsime gero siloso, svarbiausia, kad būtų ką šerti“, – reziumuoja V. Gudaitis.