Kauno r. / Mažeikių r. Patyrę daržininkai žiedinius, pekininius ir savojinius kopūstus, brokolius, kaliaropes augina ne tik ankstyvajam, bet ir rudens derliui. Kada juos sėja, kaip prižiūri?

Kauno rajono ūkininkai Alicija ir Algirdas Zokaičiai 10 ha plote augina įvairių daržovių, iš jų apie 3 ha užima kopūstinės: brokoliai, žiediniai, gūžiniai, savojiniai ir ropiniai kopūstai.

„Kopūstines daržoves auginame ne tik vasaros, bet ir rudens derliui, todėl daigus sodiname per sezoną daugybę kartų – nuo balandžio vidurio iki rugpjūčio pradžios“, – pasakoja A. Zokaitis.

Jau birželio pradžioje produkciją užaugina ankstyvieji baltagūžiai kopūstai, paskui žiediniai ir kiti. Vėlyvojo jų derliaus daržininkai sulaukia spalį. Jei leidžia oro sąlygos ir nėra šalčių, tai produkciją iš laukų dar ima ir lapkritį, ir gruodžio pradžioje.

Atslūgus vasaros karščiams, kopūstinėms daržovėms augti būna palankiausios sąlygos – temperatūra siekia apie 20 °C, dažniausiai pakanka drėgmės, sutrumpėja dienos, o tuo metu dar sumažėja ir kenkėjų plitimas. Todėl rudenį šios daržovės išauga sveikos ir puikios kokybės.

Alicijai ir Algirdui Zokaičiams ūkio darbuose padeda ir jų sūnus ūkininkas Justinas

Sėja nuo liepos pradžios

Pasak A. Zokaičio,žiediniai kopūstai iš visų kopūstinių daržovių yra ilgiausios vegetacijos, todėl rudens derliui jų sėklas pasėjo liepos pradžioje, kad augalai spėtų laiku suformuoti žiedynus ir nenukentėtų nuo šalnų.

Kad rudenį žiediniai kopūstai išaugtų ne vienu metu, augintojai kas 7 dienas į daigyklas sėjo skirtingas veisles ir hibridus: liepos pirmą dieną Momentum F1 (vegetacijos trukmė nuo daigų pasodinimo – 50 dienų), paskui Abeni (55–63 dienos) ir Fortaleza F1 (75 dienos).

Rudens derliui jų žiedynai užauga kokybiški, tankūs, 1–1,5 kg svorio, itin balti, nes visiškai uždengti gaubiamaisiais lapais iki derliaus nuėmimo. Be to, ir saulė nebūna tokia ryški, kaip vasarą, kada jų galvutės pagelsta.

Seniau dėl įvairovės ūkininkai augino ir žiedinių kopūstų spalvingomis galvutėmis, tačiau mūsų pirkėjai yra konservatyvūs ir labiausiai vertina žiedinius kopūstus baltais žiedynais, todėl buvo sunku spalvinguosius realizuoti, be to, jų sėkla žymiai brangesnė. Iš originalių žiedinių kopūstų dabar populiariausi Romanesco tipo gelsvai žaliais, minareto formos žiedinėliais.

Kitos itin sveikatai naudingos kopūstinės daržovės – brokoliai, juos vertina ir pirkėjai. Zokaičiai rudens derliui jau pasėjo brokolių hibridinę veislę Fiesta F1. Jų žiedynai stambūs, 150–500 g svorio, smulkiais pumpurais, tamsiai žali, labai kokybiški.

Vertingiausi neišsiskleidę žiedynai. Laiku jų nenupjovus, brokoliai pradeda žydėti.

Brokoliai Fiesta F1 ir žiediniai kopūstai Momentum F1

Daržininkas pastebi, kad rudenį visų laukiami ir savojiniai bei ankstyvieji baltagūžiai kopūstai. Savojiniai kopūstai nuo įprastų gūžinių skiriasi garbanotais, gležnais, minkštais lapais, puresnėmis gūžėmis ir švelnesniu skoniu. Tinka ypač balandėliams, salotoms, pyragų įdarams. Nors jie rauginti netinka, tačiau turi daugiau naudingų medžiagų. Šiemet augintojai pasirinko hibridą Melissa F1. Jų masė svyruoja nuo 1 iki 3 ar net 4 kilogramų.

Rudenį populiarūs ankstyvieji baltagūžiai kopūstai, kurių gūžės užauga 1,5–2 kg svorio. Šie kopūstai yra saldūs, geresnio skonio už tuo metu vėlyvuosius, turinčius aštresnį poskonį.

Seniau Zokaičiai augino ir smailiagūžių kopūstų, tačiau jų atsisakė, nes po stipresnių liūčių gūžės stipriai sutrūkinėja.

Pasak dažininko, ropiniai kopūstai, kurie dažniausiai vadinami kaliaropėmis, užaugina rutuliškus stiebus. Rudens derliui ūkis augina šviečiai žaliais stiebais hibridinę veislę Fonda H, nes labiau nei violetiniais stiebagumbiais mėgstami pirkėjų.

Augintojai kaliaropes sėja kas 2 savaites, kad ilgesnį laiką rudenį turėtų šių šviežių, neperaugusių daržovių. Kaliaropių sodina mažesnį plotą, nes jos yra mažiau paklausios nei brokoliai ir žiediniai kopūstai, nors ne mažiau vertingos.

Augina po agrodanga

Tad Zokaičiai šiltnamyje į daigyklas su durpiniu substratu kas savaitę sėja po kelis tūkstančius kopūstinių daržovių sėklų.

Į daigyklas beria po vieną sėklą, kad vėliau daigų nereikėtų pikuoti. Paskui daigyklas perneša į lauką ir sustato ant išlygintos dirvos, ant kurios išdėliotos putplasčio plokštės, ir uždengia daržo plėvele, kad ilgiau neperdžiūtų substratas ir greičiau įsišaknytų daigai. Agrodanga saugo daigus nuo kryžmažiedžių spragių ir kitų kenkėjų, o baltas pagrindas vasarą gelbsti nuo perkaitimo.

Pasak augintojo, ant dirvos patiesti putplasčio lakštai neleidžia daigų šaknims skverbtis žemę, todėl daigyklose augalai išauga su gerai išvystyta šaknų sistema.

Per vegetaciją daigai tręšiami augimo stimuliatoriumi ir kalcio salietra. Daigai užauga per 30–45 dienas. Daržininkas perspėja, kad rudens derliui svarbu nepavėluoti pasodinti daigų.

„Visus kopūstinių daržovių daigus rudens derliui stengiamės pasodinti iki rugpjūčio 1 d. ar mėnesio vidurio, pavėlavus daržovės nespės užaugti. Pastaraisiais metais ruduo dažnai būna šiltesnis, tačiau užtenka vieną naktį -5–7 °C šaltuko ir daržovės gali apšalti, aišku, kad rizikuojame“, – atvirai sako A. Zokaitis.

Prieš sodindamas daigus, ūkininkas dirvą gerai paruošia ir patręšia granuliuotu vištų mėšlu, po 300 kg/ha. Papildomai per vegetaciją augalų netręšia, nes nesivaiko ypač didelių derlių ir pirkėjams nori pateikti sveikesnes daržoves.

Ūkyje su traktorine sodinamąja laukuose pasodinama po 5 000–6 000 daigų per dieną. Brokolius ir žiedinius kopūstus sodina 38–40 x 60 cm atstumu, gūžinius – 40 x 60 cm, kaliaropes – 25–30 x 60 cm. Pasodinęvėl uždengia agrodanga, kad apsaugotų nuo kenkėjų ir kartais apsilankančių kiškių.

Agrodanga uždengtus gūžinius kopūstus galima išlaikyti ir iki derliaus nuėmimo, o žiedinius kopūstus ir brokolius maždaug po mėnesio naktį reikia atidengti, kad per anksti nesukrautų žiedynų (kenkėjai naktį neskraido), kitaip užaugs gerokai mažesni ir nekokybiški.

Per sausras kopūstinės daržovės laistomos iš 4 a tvenkinio laistymo žarna su rite. Pasak daržininko, tai buvo brangi investicija, bet per metus atsipirko. Visoms daržovės palieti vandens neužtenka, todėl laisto tik tas, kurioms tuo metu labiausiai reikia drėgmės.

Priesmėlio dirvožemis yra rūgštus (pH buvo apie 4), todėl rudenį, nuėmę daržovių derlių, dirvą kalkina.

Saugyklos daržovėms laikyti ūkininkai neturi, tačiau įsirengė 25 m² ploto šaldytuvą, kuriame galima bent savaitę išlaikyti parduoti paruoštas daržoves. Žiediniai kopūstai ir brokoliai sužydi vienu metu, tad jų perteklių laiko šaldytuve.

Kiekvieną savaitę A. Zokaitis išaugintas daržoves parduoda Kauno ūkininkų turgeliuose, kurie randasi Šilainiuose, Krėvės ir Kalniečių prospektuose, Panemunėje.

Įvairias kopūstines daržoves visa jų šeima vartoja salotoms, kurias pagardina spanguolėmis ir prieskoninėmis žolelėmis, taip pat balandėliams, troškiniams, sriuboms, omletams.

Nuo ko priklauso ūkio sėkmė? Pasak A. Zokaičio, daržovių auginimas – daug rankų darbo, kantrybės ir laiko reikalaujantis užsiėmimas: pasėti, išauginti daigus, paskui juos persodinti ir prižiūrėti iki derliaus nuėmimo. Ūkio sėkmė taip pat priklauso ir nuo gamtinių sąlygų – sausros, kaitros ar liūčių. Pavyzdžiui, vidutiniškai žiediniai kopūstai užauga per 70 dienų, o kaitrią vasarą derlius subręsta per 60 dienų.

Kaip sekasi kitiems daržininkams?

Kauno rajone apie 3 ha daržovių ūkį turintis Mantas Andrijauskas rudens derliui jau liepos pradžioje pasėjo brokolių hibridą Fiesta F1 (vegetacijos trukmė nuo daigų pasodinimo – 80 dienų), žiedinių kopūstų hibridą Sevilla F1 (73 d.) ir liepos viduryje kaliaropių.

Ūkininkas kopūstinių daržovių daigus augina lauke ant lysvių sustatytose daigyklose su durpiniu substratu.

Kopūstinės daržoves rudens derliui sodinamos po ankstyvųjų bulvių. Prieš sodinimą dirva patręšiama kompleksinėmis trąšomis (500 kg/ha).

„Nuo rugpjūčio pradžios iki mėnesio vidurio į dirvą sodiname žiedinių kopūstų ir brokolių daigus 60 x 60 cm atstumu, o kaliaropes tankiau – kas 30 x 60 cm. Augalams prigijus, patręšiame azotinėmis trąšomis”, – sako M. Andrijauskas.  

Ūkininkas savo išaugintomis daržovėmis prekiauja šeštadieniais Kaune ūkininkų turgelyje prie Kauno pilies.

Mažeikių r. ūkininkai Eglė ir Nerijus Švelniai, be javų, įvairių daržovių, jau trečius metus rudens derliui augina ir 30 a pekininių kopūstų. Šiemet įsigijo hibridinių veislių: ankstyvą Sprinkin H ir vidutinio ankstyvumo Bilko H sėklos, kad derlius subręstų ne vienu metu. Jų gūžės cilindro formos, vidutinio dydžio, tankios, stangrios, 1,2–1,5 kg svorio, gero skonio, net ilgai išlaikytos išsaugo gražią spalvą.

Pekininiai kopūstai Sprinkin H

N. Švelnys šias kopūstines daržoves pasėjo birželį tiesiai į dirvą, prieš tai patręšė kompleksinėmis trąšomis. Tačiau po sėjos praūžusi stipri liūtis iš dirvos visas sėklas išplovė. Todėl liepos pradžioje pekininius kopūstus pasėjo dar kartą. Po sėjos, augalams truputį paaugus, juos dar patręš azotinėmis trąšomis.

Pekininių kopūstų produkciją ūkis parduoda Mažeikų turgavietėje, tiekia į darželius ir mokyklas.