Joniškis. Sėkmingos kooperacijos pavyzdys – „Joniškio aruodas“, auginantis liucernas ir kitus žolinius augalus, kurie keliauja į arabų šalis.

Kaip sekasi bendradarbiauti su užsienio ir Lietuvos partneriais, kokie sunkumai iškyla tariantis su šimtu kooperatyvo narių, Tarptautinės kooperacijos dienos proga dalijasi „Joniškio aruodo“ generalinė direktorė Jurita Zubauskienė.

Ji sako, kad sudėtingiausia rasti bendrą sprendimą, kuris būtų optimalus ir tiktų visiems. To tinkamiausio sprendimo paieška yra sunkiausia kooperacijoje.

Žemės ūkio kooperatyvas vienija 100 narių, kurie valdo 17 000 ha dirbamos žemės. Vidutinis ūkio dydis – apie 170 ha.

Sėkmingas projektas leido sėjomainoje naudoti liucernas

„Esame Šiaurės Lietuvos kooperatyvas ir čia dirbantys ūkininkai, ūkininkaujantys tvariai, susidūrė su sėjomainos problema. Pamatėme, kad tai, kas anksčiau tenkino, dabar neduoda derliaus rezultatų.

Kooperatyvo nariai augino kviečius, miežius, rapsus, žirnius, pupas. Tai pagrindinės kultūros, bet to nepakanka. Taigi ieškojome, kuo galėtume papildyti auginamų kultūrų asortimentą, tausoti dirvožemį, gerinti jo struktūrą. Taip susipažinome su Estijos ūkininkų kooperatyvu „Kevili“, kuris eksportui augino liucernas, tad ir mes pasiūlėme ūkininkams auginti liucernas, įvairius žolinius augalus, kuriuos ketinome eksportuoti į užsienį“, – sako J. Zubauskienė.

Bendradarbiavimas su estais suvedė joniškiečius su įmone „Golden Fields“, kuri įgyvendina vienos didžiausių pašarų tiekėjų pasaulyje – Jungtinių Arabų Emyratų „Al Dahra Group“ investicinius projektus.

„Pradėjome bendradarbiauti, kalbėtis apie investicijas Lietuvoje ir pasirašėme akcininkų sutartį. Be to, reikėjo pastatyti gamyklos pastatus, aptarti akcininkų tarpusavio santykius. Dabar „Joniškio aruodas“ turi nedidelę dalį „Golden Fields“ akcijų ir išskirtines sąlygas realizuojant žaliavas gamykloje“, – pasakoja generalinė direktorė.

Bandomasis ŽŪK „Joniškio aruodas“ projektas pradėtas įgyvendinti 2020 m. Ritiniuose kukurūzų silosas nukeliavo į Jordaniją, Kuveitą, Saudo Arabiją. Liucernos pradėtos auginti 2021 m. Iš pradžių jas džiovinti ir presuoti kooperatyvas vežė į Estiją. 2022 m. iš 1 ha liucernų per sezoną gauta apie 11 t sausosios masės.

„Iš lėto, nuosekliai dirbdami įdiegėme sėjomainoje liucernas. Jos yra keturmetis augalas. Startavome nuo 200 ha, kasmet vis didinome plotą, tad šį rudenį pasieksime 2 000 hektarų“, – dalijasi J. Zubauskienė.

Pagrindinį plotą ŽŪK užima žieminiai kviečiai, toliau – rapsai, žieminiai ir vasariniai miežiai, iš pastarųjų labiausiai pasiteisina salykliniai miežiai.

Kooperatyvas turi galimybę sandėliuoti, tad su kooperatyvo nariais sutarta auginti dviejų veislių salyklinius miežius, kuriuos yra galimybė pristatyti tiesiai nuo kombaino į kooperatyvo elevatorius, kad būtų galima parduoti, kai ūkininkams patogu.

Darbas su „Golden Fields“ susideda iš kelių dalių. Ūkininkai pasėja liucernas ir patręšia. O kooperatyvas organizuoja liucernų nupjovimą, surinkimą ir pristatymą į gamyklą. Tolesni procesai, kaip džiovinimas, pakavimas, realizacija ir pan., yra gamyklos veikla.

„Joniškio aruodas“ turi savo agronomus, bendradarbiauja su VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkais, taip pat su kitu mūsų šalies kooperatyvu „Mundus Seminum“, kuris augina sertifikuotų žolių sėklą. Tiesa, liucernų sėklų jie neaugina, tad „Joniškio aruodas“ jas atsiveža iš Vokietijos selekcininkų, kurie dirba daugiau kaip 100 metų ruošiant žolinių augalų sėklas. Su jais bendradarbiaudami ir yra atsirinkę tinkamiausias kooperatyvo ūkininkams.

Nauda kooperatyvo nariams

Viena iš „Joniškio aruodo“ veiklos sričių yra elevatoriaus paslaugos. Tai bene pirmasis žemės ūkio kooperatyvas Lietuvoje, kuris įsikūrė ir įgijo savo turto – 2008 m. pastatė 30 tūkst. t talpos elevatorių.

Kaip tik tuo metu ūkininkai turėjo galimybę moderninti savo ūkius, tačiau didžioji dalis narių sutelkė investicijas į bendro elevatoriaus statybas, o ne kiekvienas į atskiro.

Kuriant kooperatyvą 54 ūkininkai laidavo savo turtu, o po 3 metų (2011 m.) laidavimai būtų nuimti.

„Pas mus yra nemažai ūkininkų, kurie neturi stipriai išvystytos savo infrastruktūros. Buvo investuota į bendrą infrastruktūrą. Tad kooperatyvas priima grūdus į elevatorius, valo, džiovina, ruošia. Ūkininkams suteikiame galimybę parduoti grūdus tada, kai jiems patogu nuo pat lapkričio iki balandžio mėnesio“, – aptaria galimybes vadovė.

Kita ūkininkams svarbi sritis – tai prekyba pesticidais, trąšomis, sėklomis. „Joniškio aruode“ dirba agronomai, kurie paruošia 3 auginimo technologijas (intensyvią, vidutinę ir ekonominę), kuriomis ūkininkai gali naudotis ir naudojasi ir taip gauna pridėtinę vertę.

Perkant didelius kiekius augalų apsaugos priemonių, trąšų, sėklų, skirtų pajininkų derliui užauginti per mastą gaunama nauda.

„Esame sutarę, kad ūkininkams trąšas, pesticidus parduodame rinkos kaina, o pelnas metų pabaigoje yra dalijamas pagal tam tikras formules“, – teigia J. Zubauskienė.

Kokios buvimo kooperatyve rizikos? Anot generalinės direktorės, jos tokios pačios kaip ir bet kuriame kitame versle. „Būti arba nebūti kooperatyvo nariu – tai yra kiekvieno asmeninis reikalas. Žmogus būna kooperatyve tiek, kiek jam apsimoka. Niekam netrukdome nebūti kooperatyve, jei tai netinka.

Pavojai galimi visur. Jie iškyla ir ūkininkaujant savarankiškai: pvz., perdžiovinti ir sugadinti grūdus. Tai verslo rizika. Jei vien galvosime, kas gali atsitikti blogai, tai užkirsime kelią judėti į priekį. Nemanau, kad baimė turi stabdyti veiksmą, kuris gali atnešti rezultatą“, – ambicingai į priekį žvelgia „Joniškio aruodo“ vadovė.

Pagrindinis kooperatyvo darbas – kad ūkininkai būtų patenkinti kooperatyvo veikla, kad optimaliai galėtų plėtoti savo verslą.

Technologijos tobulėja ir sudėtingėja, tad ūkininkams įgyti žinių ir įsigyti modernios technikos gali būti vis sunkiau. Todėl viena iš tokių perspektyvų – suvienyti bendras pastangas naujoms technologijoms (tiek žemės dirbimo, tiek kitoms) įsisavinti.

„Manau, kad kuo toliau, tuo sunkiau bus ūkininkauti pavieniui neturint didelės apimties. Nauja technika reikalauja masto, o kur dar darbuotojų stygius, ir ypač išmanančių naujas mašinas ir mechanizmus, dronus. Tad čia kooperatyvo vaidmuo labai svarbus, kad ūkininkų išlaidos būtų optimalios, o rezultatai džiugintų. Kooperacija tik privalumas, ypač jei ūkis nedidelis“, – įsitikinusi J. Zubauskienė.

„Joniškio aruodo“ kryptis – vienyti ūkininkus, kad jiems nereikėtų įsigyti technikos, kuri retai naudojama. To pavyzdys – liucernų apdorojimas. Nei kooperatyvas, nei ūkininkai neturi savo technikos, pritaikytos liucernoms. Yra sudaryta sutartis su įmone, kuri teikia paslaugas. Kadangi kiekiai nemaži, gaunama optimali kaina.

„Ar nuomoti, ar įsigyti savo, viską lemia poreikis, skaičiavimai. Liucernoms auginti ir prižiūrėti reikalingi ir žmogiškieji resursai. Tad nuomos variantas šiuo metu atrodo patrauklus, nes nereikia rūpintis, ką aptarnaujantiems žmonėms veikti ne sezono metu“, – mąsto generalinė direktorė.

Kooperatyvas organizuoja ir nemažai veiklų, kurios ugdo narių bendruomeniškumą. Tai ir bendras poilsis, grupinės konsultacijos agronomijos, žemės ūkio technikos klausimais, bendravimas per vidinę kooperatyvo platformą, bandymai ūkiuose.

Kasdienis darbas – derinti interesus

„Pagrindinis visos kooperacijos darbas yra kalbėtis ir tartis, kartu kurti viziją ir ją įgyvendinti. Tai sunkus kasdienis nuolatinis darbas derinant pajininkų interesus tarpusavyje ir pasiūlant tai, kas tuo metu yra naudingiausia. Mūsų pajininkai patys turi vizijas ir lūkesčius ir mes jas išpildome. Reikia susikurti daug taisyklių ir tai nėra lengva, nes visi turi skirtingą matymą, skirtingus lūkesčius“, – konstatuoja J. Zubauskienė.

Anot jos, visos investicijos ir visi resursai investicijoms užtikrinti turi būti sprendžiami bendru susitarimu. Todėl pagrindiniai „Joniškio aruodo“ narių susitarimai yra dėl pelno ir investavimo.

Pirmiausia valdyboje apsvarstomi sprendimai, kurie pateikiami susirinkime. Ir taip judama į priekį.

„Tikrai nėra, kad visų kooperatyvo narių lūkesčius patenkiname 100 proc. Tai neįmanoma. Iš savo apklausų matome, kad pernai 87 proc. narių buvo patenkinti darbu kooperatyve. Tai geras įvertinimas“, – sako generalinė direktorė.

Per 17 metų, kiek gyvuoja „Joniškio aruodas“, atsirado kitas požiūris į kooperaciją. „Kai pradėjome dirbti, daug kas tapatino kooperatyvą su kolūkiu. Neturėjome gerų pavyzdžių. Buvo sunku rasti darbo formulę, kaip elgtis tam tikrais atvejais, kai iškyla konfliktas. O sveikoje organizacijoje konfliktų, diskusijų neišvengsi, jie būtini ir kartais parodo sritis, ties kuriomis reikia dirbti.

Kad žmonės turi skirtingas nuomones ir jas išsako – yra labai gerai. Bet svarbiausia nepriimti to asmeniškai, rasti tos pusės pozityvą. To mokomės. Pirmųjų kooperatyvų klaidos, matyt, ir buvo, kad viskas buvo priimama asmeniškai.

Verslą daro žmonės, ne įranga, ne elevatoriai. Be to, pasitarnauja ES parama, padeda bankai, tad susitarti tarpusavyje atmetant savo ego siekiant bendrų tikslų ir vizijų yra svarbiausia“, – apibendrina ŽŪK „Joniškio aruodas“ generalinė direktorė Jurita Zubauskienė.