Raseiniai. Ūkininkų kooperatyvai vis drąsiau imasi bendrų investicijų. Dažniausia tai grūdų džiovyklos ir elevatoriai, o štai Raseinių rajono ūkininkų kooperatyvas „Viduklė" nuėjo kitu keliu - nusprendė investuoti į techniką.

„Daugelis kooperatyvų stato grūdų sandėlius bei elevatorius, tačiau mums to nereikėjo, nes visi nariai turi savo grūdų džiovyklas. Tad nusprendėme investuoti į techniką. Pernai įsigijome pirmąjį technikos gaminį - labai galingą išmanųjį mėšlo kratytuvą Annaburger. Lietuvoje šiais kratytuvais neprekiaujama, jį suradome per atstovus Latvijoje. Tręštuvas įsigytas iš uždirbto pelno", - sako kooperatyvo „Viduklė" direktorius Erikas Butnoris.

Kooperatyvo nariams puikiai pavyksta šiuo pirkiniu dalintis - kratytuvas išnaudojamas efektyviai. Pirmiausia dėl to, kad lengva paskirstyti trąšų barstytuvo naudojimo laiką - na, bent jau tikrai lengviau, negu, pavyzdžiui, būtų pasidalyti kombainu (beje, apie jį ateityje kooperatyvas taip pat galvoja). Tręštuvą galima naudoti visus metus.

Kooperatyvo „Viduklė" direktorius Erikas Butnoris

„Mūsų krašte dirvų rūgštėjimo problema labai aktuali, todėl laukams kalkinti nuolat perkame kalkinių medžiagų iš cukraus fabriko. Paaiškėjo, kad su paprastu trąšų barstytuvu neįmanoma kokybiškai paskleisti kalkinių medžiagų, todėl ir atsirado poreikis įsigyti specialų trąšų barstytuvą. Nusipirkti vienam ūkiui tai kainuotų 15-20 tūkst. eurų, o mūsų kooperatyvas įsigijo brangų gaminį, kainuojantį apie 100 tūkst. eurų, bet efektyvumo prasme jis dirba trigubai našiau", - patikina E. Butnoris. Ūkininkai moka sutartą kainą už kiekvieną iškratytų trąšų toną - taigi, bendra investicija tapo ir dar vienu kooperatyvo uždarbio šaltiniu.

Po sėkmingo pirmojo pirkinio, kooperatyvo nariai pradėjo svarstyti, kokią dar problemą galima būtų išspręsti kartu. Sprendimą padiktavo šių metų orai - jie kaip niekada aiškiai parodė, kad būtina kažką daryti su laukų melioracija.

„Apklausėme narius, kaip jie tvarkosi savo laukuose su melioracijos sistemomis. Ne vienas pripažino, kad nieko nedaro, nes tai labai imlu darbui ir itin sunku pataikyti tinkamą laiką: arba pasėliai būna užimti augančiais augalais, arba jau būna taip šlapia ir šalta, kad nesinori maknoti po laukus. Darbus apsunkina ir netikslūs drenažo sistemų žemėlapiai, todėl sunku identifikuoti tikslią melioracijos vamzdžių paklojimo vietą", - sako E. Butnoris.

Bendru ūkininkų sprendimu, šį rudenį buvo įsigyta latviška drenažo plovimo įranga. Tai palyginti paprasta, bet labai efektyvi drenažo renovavimo sistema: specialiu daviklis atseka, kurioje vietoje melioracijos vamzdyje yra kliuvinys - kitaip tariant, labai tiksliai nustatoma, kuri vieta kelia problemų. Kasama konkrečiai toje vietoje, sutvarkoma ir ieškoma toliau.

„Paskaičiavome, kad įsigiję tokią įrangą ir dalindamiesi kas savaitę, turėtume darbo kokiems 4-5 metams, kol sutvarkytume visų kooperatyvo narių laukus. Juk nereta būna, kad išleidžiama milijonai eurų tiesiant naujas melioracijos sistemas, nors net neįsitikinama, kad galbūt esama melioracijos įranga neveikia dėl kokio menko gedimo", - sako E. Butnoris.

Vienas iš kooperatyvo narių yra pasirengęs specializuotis ir teikti melioracijos įrenginių plovimo paslaugą kitiems ūkininkams.

Jau du ūkininkai su nauja įranga tvarkė melioracijos sistemas ir liko patenkinti. „Prieš savaitę paskambino vienas ūkininkas ir pasakojo, kad po sistemų praplovimo praėjus keturioms dienoms jam pavyko įdirbti 15 ha plotą, priminė pelkę, nes jame metų metais telkšojo vanduo. Tai buvo neįtikėtina! Praplauti 15 ha buvusias melioracijos sistemas prireikė 4 dienų", - konkretų atvejį papasakojo kooperatyvo vadovas.

Kadangi pirkinys dar naujas, teikiama paslauga kol kas nėra įkainota, nes tam reikia tikslių skaičiavimų - investicija kooperatyvui turi atsipirkti.

Prieš šešerius metus susikūrusio kooperatyvo „Viduklė" metinė apyvarta pasiekė daugiau kaip 14 mln. eurų, kasmet parduodama beveik 50 tūkst. tonų grūdų. Bendras kooperatyvo narių dirbamas žemės plotas yra 8 tūkst. ha.

Šiuo metu kooperatyvas vienija 22 narius: keturi ūkiai yra iš Tauragės, tiek pat iš Jurbarko, vienas iš Kelmės, o visi kiti - iš Raseinių. Pateikti dar keturių ūkininkų prašymai įstoti į kooperatyvą. Ar priimti naują narį, sprendžia visi kooperatyvo nariai susirinkimo metu ir tikrai ne kiekvienas pageidaujantis priimamas.

„Kuo mažesnis ūkis, tuo naudingiau jam būti kooperatyvo nariu. Tarp mūsų narių dominuoja 400-500 ha dirbantys ūkiai, tačiau yra ir 200 ha, ir 700 ha dirbančių žemdirbių. Ūkininkai pradėjo vienas kitam padėti - išdžiovina, palaiko, išveža grūdus. Atsirado komandos, bendrystės jausmas - tarsi šeima, kur vienas į kitą bet kada gali kreiptis pagalbos", - pastebi kooperatyvo direktorius E. Butnoris.

Beje, jis įžvelgia ir tokią tendenciją: visi nori padėti, bet ne visi sugeba priimti tą pagalbą, nes mūsų žemdirbiai viską pripratę pasidaryti patys.

„Lietuvoje kooperatyvų daugėja, jų veikla darosi vis realesnė. Įsteigta Žemės ūkio kooperatyvų asociacija, Lietuvos kooperatyvų konfederacija - visi kartu siekiame, kad ir Vyriausybėje atsirastų specialistas, kuris kuruotų kooperacijos sritį", - pokalbį baigia Erikas Butnoris.

MŪ inf.