Kaunas. Grybinių ligų plitimą javų pasėliuose lemia labai daug įvairių aplinkos veiksnių. Pastaruoju metu matomi klimato pokyčiai – ilgėjantys rudens ir šiltėjantys žiemos periodai – sudaro itin palankias sąlygas ligoms išplisti žieminių javų pasėliuose. Todėl ligų sukėlėjų prevencija – vienas pirmųjų žingsnių apsaugoti augalus nuo ligų.

Pagrindiniai ligų plitimo rizikos veiksniai žieminiuose kviečiuose:

• trumpalaikių rotacijų sėjomainos;
• jautrių ligoms veislių auginimas;
• užkrėsta sėkla;
• ankstyva sėja;
• tiesioginė sėja į ražienas;
• minimalus žemės dirbimas;
• nesubalansuotas tręšimas;
• piktžolėti pasėliai.

Laikantis Integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės (IKOK) principų, neišvengiamai tenka taikyti saugias, kuo mažesnį šalutinį poveikį žmonių ir gyvūnų sveikatai, aplinkai sukeliančias priemones, kurios apima visus galimus augalų apsaugos metodus, pirmenybę teikiant necheminei augalų apsaugai.

Augalų apsaugai nuo ligų prioritetą vertėtų teikti agrotechniniam augalų apsaugos metodui, kuris yra pagrįstas tinkama augalų kaita sėjomainoje, ražienų skutimu ir rudeniniu arimu, optimaliu sėjos laiku, sėklų įterpimo gyliu, sėklų normų parinkimu, subalansuotu tręšimu, atsparesnių ligų sukėlėjams veislių parinkimu ir kita.

Ilgesnės rotacijos sėjomainos

Viena svarbiausių agrotechninių priemonių, mažinanti ligų sukėlėjų kaupimąsi dirvoje, yra sėjomaina. Pagrindinis daugumos grybinių ligų infekcijos šaltinis yra augalų likučiai, likę dirvoje po derliaus nuėmimo. Jeigu žieminiai kviečiai atsėliuoti arba taikyta tiesioginė sėja į ražienas, reikėtų įvertinti didesnes stiebalūžės (Oculimacula spp.), pašaknio ir šaknų puvinių (Fusarium spp., Bipoliaris sorokiniana), pavasarinio pelėsio (Microdochium nivale), kviečių dryžligės (Pyrenophora tritici-repentis) išplitimo rizikas ir numatyti per sezoną intensyvesnę pasėlių apsaugą nuo šių ligų.

Kviečius atsėliuojant taip pat didėja Gaeumannomyces graminis sukėlėjo sukeliamos javaklupės infekcijos lygis, tačiau apsauga nuo šios ligos reikėtų pasirūpinti dar prieš sėją. Fungicidai nuo šios ligos neveiksmingi, todėl, įvertinus svarbiausius ligos plitimo rizikos veiksnius (ypač, jeigu jau esate pastebėję šios ligos židinių tame lauke anksčiau augintuose pasėliuose), rekomenduojama sėklą beicuoti, be jau įprastai naudojamo, pridedant ir veiksmingą nuo javaklupės beicą.

Palaikant dirvožemio derlingumą ir mažinant kenksmingųjų organizmų plitimą, būtina taikyti ilgesnes rotacijas turinčias sėjomainas, kai į jas įtraukiama daugiau ir įvairesnių augalų. Tos pačios rūšies augalai toje pačioje vietoje rekomenduojami auginti tik po laiko, kai dirvoje žūva pagrindinis infekcijos šaltinis. Geriausia, kai žieminiai kviečiai į tą patį lauką grįžta bent po 2–3 metų.

Sėkla ir sėjos laikas

Sveikos, sertifikuotos sėklos – tai dar vienas svarbus veiksnys, siekiant išvengti derliaus nuostolių nuo ligų, ypač plintančių su sėkla.

Sėklomis plintančios ligos dažniausiai pasireiškia ankstyvą pavasarį, kai augalai dar būna ankstyvų augimo tarpsnių ir labiausiai jautrūs ligų pažeidimams. Sėjai naudojant savo ūkyje išaugintas sėklas, labai svarbu įvertinti jų sveikatingumą ir naudoti tik sveikas, daigias ir švarias (be piktžolių sėklų ir kitų priemaišų).

Žieminių kviečių sėklų sveikatingumas labai priklauso nuo per sezoną vyravusių oro sąlygų palankumo išplisti per sėklas plintančioms ligoms. Tai – kviečių dryžligė (Pyrenophora tritici-repentis), varpų septoriozė (Parastagonospora nodorum), varpų fuzariozė (Fusarium spp., Microdochium nivale). Esant drėgnam ir šiltam sezonui, kai žieminių kviečių pasėlyje formuojantis grūdams gausu ligotų augalų, užsikrečia ir grūdai. Todėl ruošiantis sėjai labai svarbu įvertinti sėklų ligotumą. Viršijus žalingumo ribą, sėklas reikėtų beicuoti.

Remiantis LAMMC Žemdirbystės institute atliktų tyrimų duomenimis ir kitų šalių mokslininkų patirtimi, rekomenduojama, kad Fusarium genties ir Microdochium patogenų gausa ant žieminių javų sėklų neviršytų 15 procentų.

Sėjos laikas taip pat turi įtakos javų ligotumui. Agronominiu požiūriu ankstyva sėja nėra rekomenduotina, kadangi pailginamas rudeninis augalų vegetacijos periodas, sudarantis palankesnes sąlygas ligų pradams įsitvirtinti augaluose. Optimali žieminių kviečių sėjos data yra rugsėjo 10–25 d., gali būti sėjama iki spalio 10 dienos.

Visą straipsnį ir daugiau apie pasėlio tankumo, meteorologinių sąlygų, cheminės augalų apsaugos įtaką skaitykite čia.