Laikantis Integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės principų, augalų apsaugai nuo ligų prioritetą vertėtų teikti agrotechniniam metodui.

Grybinių ligų plitimą javų pasėliuose lemia labai daug įvairių aplinkos veiksnių. Pastaruoju metu matomi klimato pokyčiai – ilgėjantys rudens ir šiltėjantys žiemos periodai – sudaro itin palankias sąlygas ligoms išplisti žieminių javų pasėliuose. Todėl ligų sukėlėjų prevencija – vienas pirmųjų žingsnių apsaugoti augalus nuo ligų.

Pagrindiniai ligų plitimo rizikos veiksniai žieminiuose kviečiuose:

• trumpalaikių rotacijų sėjomainos;
• jautrių ligoms veislių auginimas;
• užkrėsta sėkla;
• ankstyva sėja;
• tiesioginė sėja į ražienas;
• minimalus žemės dirbimas;
• nesubalansuotas tręšimas;
• piktžolėti pasėliai.

Laikantis Integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės (IKOK) principų, neišvengiamai tenka taikyti saugias, kuo mažesnį šalutinį poveikį žmonių ir gyvūnų sveikatai, aplinkai sukeliančias priemones, kurios apima visus galimus augalų apsaugos metodus, pirmenybę teikiant necheminei augalų apsaugai. Augalų apsaugai nuo ligų prioritetą vertėtų teikti agrotechniniam augalų apsaugos metodui, kuris yra pagrįstas tinkama augalų kaita sėjomainoje, ražienų skutimu ir rudeniniu arimu, optimaliu sėjos laiku, sėklų įterpimo gyliu, sėklų normų parinkimu, subalansuotu tręšimu, atsparesnių ligų sukėlėjams veislių parinkimu ir kita.

Ilgesnės rotacijos sėjomainos

Viena svarbiausių agrotechninių priemonių, mažinanti ligų sukėlėjų kaupimąsi dirvoje, yra sėjomaina. Pagrindinis daugumos grybinių ligų infekcijos šaltinis yra augalų likučiai, likę dirvoje po derliaus nuėmimo. Jeigu žieminiai kviečiai atsėliuoti arba taikyta tiesioginė sėja į ražienas, reikėtų įvertinti didesnes stiebalūžės (Oculimacula spp.), pašaknio ir šaknų puvinių (Fusarium spp., Bipoliaris sorokiniana), pavasarinio pelėsio (Microdochium nivale), kviečių dryžligės (Pyrenophora tritici-repentis) išplitimo rizikas ir numatyti per sezoną intensyvesnę pasėlių apsaugą nuo šių ligų.

Kviečius atsėliuojant taip pat didėja Gaeumannomyces graminis sukėlėjo sukeliamos javaklupės infekcijos lygis, tačiau apsauga nuo šios ligos reikėtų pasirūpinti dar prieš sėją. Fungicidai nuo šios ligos neveiksmingi, todėl, įvertinus svarbiausius ligos plitimo rizikos veiksnius (ypač, jeigu jau esate pastebėję šios ligos židinių tame lauke anksčiau augintuose pasėliuose), rekomenduojama sėklą beicuoti, be jau įprastai naudojamo, pridedant ir veiksmingą nuo javaklupės beicą.

Palaikant dirvožemio derlingumą ir mažinant kenksmingųjų organizmų plitimą, būtina taikyti ilgesnes rotacijas turinčias sėjomainas, kai į jas įtraukiama daugiau ir įvairesnių augalų. Tos pačios rūšies augalai toje pačioje vietoje rekomenduojami auginti tik po laiko, kai dirvoje žūva pagrindinis infekcijos šaltinis. Geriausia, kai žieminiai kviečiai į tą patį lauką grįžta bent po 2–3 metų.

Sėkla ir sėjos laikas

Sveikos, sertifikuotos sėklos – tai dar vienas svarbus veiksnys, siekiant išvengti derliaus nuostolių nuo ligų, ypač plintančių su sėkla.

Sėklomis plintančios ligos dažniausiai pasireiškia ankstyvą pavasarį, kai augalai dar būna ankstyvų augimo tarpsnių ir labiausiai jautrūs ligų pažeidimams. Sėjai naudojant savo ūkyje išaugintas sėklas, labai svarbu įvertinti jų sveikatingumą ir naudoti tik sveikas, daigias ir švarias (be piktžolių sėklų ir kitų priemaišų).

Žieminių kviečių sėklų sveikatingumas labai priklauso nuo per sezoną vyravusių oro sąlygų palankumo išplisti per sėklas plintančioms ligoms. Tai – kviečių dryžligė (Pyrenophora tritici-repentis), varpų septoriozė (Parastagonospora nodorum), varpų fuzariozė (Fusarium spp., Microdochium nivale). Esant drėgnam ir šiltam sezonui, kai žieminių kviečių pasėlyje formuojantis grūdams gausu ligotų augalų, užsikrečia ir grūdai. Todėl ruošiantis sėjai labai svarbu įvertinti sėklų ligotumą. Viršijus žalingumo ribą, sėklas reikėtų beicuoti.

Remiantis LAMMC Žemdirbystės institute atliktų tyrimų duomenimis ir kitų šalių mokslininkų patirtimi, rekomenduojama, kad Fusarium genties ir Microdochium patogenų gausa ant žieminių javų sėklų neviršytų 15 procentų.

Sėjos laikas taip pat turi įtakos javų ligotumui. Agronominiu požiūriu ankstyva sėja nėra rekomenduotina, kadangi pailginamas rudeninis augalų vegetacijos periodas, sudarantis palankesnes sąlygas ligų pradams įsitvirtinti augaluose. Optimali žieminių kviečių sėjos data yra rugsėjo 10– 25 d., gali būti sėjama iki spalio 10-osios.

Pasėlio tankumas

Subalansuotas tręšimas azoto, fosforo ir kalio trąšomis taip pat didina augalų atsparumą grybinėms ligoms. Gerai pamaitintas ir stiprus augalas yra daug atsparesnis ligoms. Tačiau nereikėtų persistengti pavasarį ir augalų nepertręšti azoto trąšomis. Vešliame ir pernelyg tankiame pasėlyje ilgiau laikosi drėgmė, sudarydama palankesnį mikroklimatą patogenams įsitvirtinti ir plisti. Azoto trąšomis pertręštuose pasėliuose, ypač jautresnių veislių, atsiranda didelė miltligės (Blumeria graminis) išplitimo rizika. Ypač daug žalos ši liga pridaro apnikusi ankstyvaisiais augalų vystymosi tarpsniais.

Vienos žalingiausių kviečių ligų – lapų septoriozės sukėlėjo Zymoseptoria tritici sporos sklinda mažu atstumu, su lietaus lašais nuo pažeistų apatinių lapų infekciją pernešdamos ant viršutinių naujai besiformuojančių sveikų lapų. Tankiame pasėlyje liga išplis daug intensyviau, nes infekcija lengvai gali pereiti ir į šalia augantį augalą.

Per retame pasėlyje susidaro palankesnės sąlygos piktžolėms augti, todėl tinkamo tankumo pasėlio formavimas padeda išvengti per didelio piktžolėtumo. Piktžolės gali sirgti tomis pačiomis ligomis, kaip ir kultūriniai augalai, todėl piktžolėti pasėliai būna labiau ligoti. Dėl didesnės ligų išplitimo tikimybės, taip pat neleidžiant pasisavinti dirvoje esančių maisto medžiagų ir nustelbti kultūrinių augalų, labai svarbu piktžoles naikinti.

Siekiant suformuoti tolygų ir tinkamo tankumo pasėlį, sėklų normą tikslinga nustatyti, skaičiuojant mln. vnt. daigių sėklų hektarui. Atsižvelgiant į auginimo regioną, rekomenduojama sėti nuo 4,0 iki 5,5 mln. vnt. ha^-1 daigių sėklų.

Meteorologinės sąlygos

Svarbiausias veiksnys, kuris itin lemia pasėlio ligotumo intensyvumą, yra vyraujančios oro sąlygos. Tam, kad kiltų infekcija, skirtingiems ligų sukėlėjams reikia skirtingų oro sąlygų. Vieniems grybams palankūs drėgni ir vėsūs, kitiems atvirkščiai – šilti, netgi su liūtimis orai. Taigi, meteorologinių sąlygų palankumas konkrečiam sukėlėjui ir lemia, kokia liga vyraus pasėliuose.

Meteorologinių sąlygų stebėsena sezono metu, kartu įvertinant visus rizikos veiksnius, labai padeda apsisprendžiant, kokią ligų kontrolės strategiją pasirinkti. Rudens oro sąlygos (ypač ankstesnės sėjos) daro didelę įtaką kai kurių ligų pirminei infekcijai. Pavyzdžiui, vyraujant vėsiam su dažnu lietumi orui, padidėja stiebalūžės, javaklupės infekcijos rizika. Pašaknio ir šaknų puvinių sukėlėjams palankesnis šiltas ir drėgnas oras, o ilgiau užsitęsęs pakankamai šiltas (+15–20 °C) su dažnu lietumi ruduo labai palankus lapų septoriozės infekcijai kilti. Žiemos orai nulemia pavasarinio pelėsio išplitimo riziką. Ją skatina sniego danga ant neįšalusios žemės, ilgai pavasarį nenutirpęs sniegas, drėgnas ir šiltas pavasaris.

Pamačius ligų požymių jau rudenį, verta oro sąlygas nuosekliai stebėti ir atsinaujinus žieminių kviečių vegetacijai. Remiantis pastarųjų metų tendencijomis, pavasarį balandžio–gegužės mėnesiais nusistovi gana sausi orai. Daugumos grybinių ligų sukėlėjų vystymuisi reikia pakankamo kiekio drėgmės, o vyraujant sausiems orams, rudenį įvykusi infekcija tiesiog neturi galimybės pavasarį progresuoti.

Oro sąlygos gali nulemti ir purškimo nuo ligų laiką. Siekiant veiksmingos augalų apsaugos, kai kurių ligų kontrolė, pavyzdžiui, lapų septoriozės arba varpų fuzariozės, reikalauja apibrėžto fungicidų panaudojimo laiko. Žinome, kad lapų septoriozės infekcija įvyksta su lietumi. Moksliniai tyrimai rodo, kad efektyviausiai nuo šios ligos augalai apsaugomi, kai fungicidai panaudojami praėjus 5–7 dienoms nuo infekcijos pradžios. Taigi, svarbu stebėti kritulius ir kviečius nuo lapų septoriozės purkšti praėjus 5–7 dienoms po gausesnio lietaus (daugiau kaip 1 mm).

Varpų fuzariozės infekcijai įvykti reikia lietingų dienų per kviečių žydėjimą. Jeigu šiuo augalų vystymosi tarpsniu nusistovi sausi orai, purkšti nuo varpų fuzariozės nėra tikslinga.

Tokiais konkrečiais atvejais galima optimizuoti purškimų skaičių ir išvengti didesnių išlaidų fungicidams.

Cheminė augalų apsauga

IKOK tikslas – išauginti sveikus žemės ūkio augalus kuo mažiau pažeidžiant ekosistemas. Ligų kontrolė javų pasėliuose be fungicidų sunkiai įsivaizduojama, tačiau kai kuriais atvejais gali būti gana komplikuota, nes kai kurie ligų sukėlėjai geba išsivystyti atsparumą cheminėms priemonėms. Todėl mažinant šalutinį poveikį žmonių, gyvūnų sveikatai ir aplinkai, reikėtų vengti profilaktinių purškimų arba naudoti produktus mažesnėmis normomis. Vertėtų naudoti tuos augalų apsaugos produktus, kurie yra kuo labiau pritaikyti konkrečiam kenksmingajam organizmui. Taip išvengsime patogenų rezistentiškumo fungicidų veikliosioms medžiagoms.

Kuo ankstesniu augalų vystymosi tarpsniu išplinta ligos, tuo didesnę žalą jos padaro. Tad, prognozuojant ligų išplitimo tikimybę, labai svarbu pažinti ir suprasti ligos sukėlėjų vystymosi ir plitimo ypatumus. O siekiant efektyvios jų kontrolės, prieš apsisprendžiant, kokią ligų kontrolės strategiją pasirinkti, pirmiausia reikia kompleksiškai įvertinti visus rizikos veiksnius.

***

Integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės (IKOK) principai

• Prevencija
• Stebėjimas
• Sprendimų priėmimai
• Necheminiai metodai
• Augalų apsaugos produktų parinkimas
• Mažesnis augalų apsaugos produktų naudojimas
• Atsparumo augalų apsaugos produktams valdymas
• Vertinimas