Kas laukia Lietuvos lėtėjant pasaulio ekonomikai?
2019-10-10

Vilnius. Lietuvos bankas prognozuoja, kad šiemet šalies ekonomika augs sparčiau, nei tikėtasi, tačiau kitąmet augimas jau lėtės. Tuo tarpu žemdirbiai sako, kad padėtis žemės ūkyje jau dabar verčia galvoti – išgyvensi ar ne?

Apie pasaulines ekonomikos tendencijas ir poveikį Lietuvai, galimą įtaką mūsų šalies žemės ūkiui su Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriaus patarėju Ernestu Virbicku Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidiumo nariai diskutavo posėdyje praėjusią savaitę.

Pasak Lietuvos banko atstovo, pasaulyje išsivysčiusios ekonomikos ilgą laiką augo ir buvo tikimasi, kad lėtės, o iš besivystančių buvo laukiama lėtesnio augimo. Pasaulio ekonomika vis dar kyla apie 3 proc. per metus, bet, analizuojant vadinamąjį pirkimo vadybininkų indeksą, pastebimas pablogėjimas, ypač – pramonės srityje. Geriau laikosi tik paslaugų sektorius, nes nemažoje dalyje darbo rinkų padėtis yra pagerėjusi, pajamos pakilusios, vartojimas auga. Tad, anot E. Virbicko, esminis klausimas: ar pramonė „neužkrės“ kitų sričių?

Dojus agro 19 09 10

Euro zonoje pramonė taip pat susiduria su sunkumais, tačiau situacija darbo rinkoje kol kas yra gera. Pasaulio ekonomikai lėtėjant, mūsų šalyje stebimas maždaug 4,2 proc. augimas. Tam įtakos turi anksčiau augusios investicijos ir kylančios gyventojų pajamos.

„Vienas iš svarbių tokio augimo šaltinių – su statybomis susijusios investicijos. Kitais metais neturėtų ateiti tiek ES lėšų, taigi augimas nebus toks didelis. Tai viena iš priežasčių, kodėl mes prognozuojame, kad nuo kitų metų Lietuvos ekonomika turėtų pradėti lėtėti“, - LŽŪBA prezidiumo posėdyje kalbėjo E. Virbickas.

Dar vienas Lietuvos ekonomikos augimo šaltinis – investicijos į gamybos priemones, kurios periodiškai suintensyvėja kas kelerius metus. Tad ankstesnės investicijos iki dabar leidžia stipriai didinti eksportą ir pasiimti vis didesnę užsienio rinkų dalį.

Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriaus patarėjas Ernestas Virbickas pristatė pasaulines ekonomikos tendencijas ir prognozes Lietuvai

Lietuvos banko atstovo teigimu, dar viena augančios ekonomikos priežastis – kylančios gyventojų pajamos. Tačiau kalbant apie dirbančiuosius verta nepamiršti, kad statistika rodo, jog Lietuvoje net ir gerėjant tarptautinei migracijai, darbingo amžiaus gyventojų skaičius mažėja. Tad kylančios darbo sąnaudos didina paslaugų kainas.

„Šiemet ekonomika augs sparčiau, nei tikėtasi anksčiau, tačiau kitąmet augimas sulėtės“, - teigia E. Virbickas. Prognozuojama, kad dėl išorės neapibrėžtumo ir mažesnių ES fondų injekcijų bus ribojamos investicijos, lėčiau augs ir eksportas. Lietuvos banko prognozėmis, infliacija bus gana stabili, bet darbo užmokestis kils mažiau, o tai turės įtakos ir mažesniam vartojimo augimui.

E. Virbickas atkreipė dėmesį, kad be visų kitų galimų išorės veiksnių, „Brexitas“ be susitarimo irgi sulėtintų Lietuvos BVP augimą, nors ilgą laiką buvo daroma prielaida, kad procesas „bus tvarkingas – šalis pasitrauks su susitarimu“. Tačiau pasitraukus be susitarimo, be viso kito, eksportas būtų apribotas ne tik į Jungtinę Karalystę, bet ir į kitas ES šalis, kurios neišvengiamai irgi bus paveiktos „Brexito“.

Lietuvos banko atstovui pristatant prognozes, AB „AUGA Group“ generalinis direktorius Kęstutis Juščius klausė, ar institucija prognozuodama atsižvelgia, kokią įtaką ekonomikos raidai Lietuvoje turės bankų skolinimo politika.

„Iš viešai prieinamos informacijos matosi, kad naujos žemės ūkio technikos ir visų kitų padargų pardavimai sumažėjo iki trijų kartų, tai irgi įeina į tas pačias investicijas. Manau, yra pristabdyti ir ilgalaikiai projektai, o tai tiesiogiai susiję su pasikeitusia bankų politika žemės ūkio atžvilgiu. Bankai kaip vieną iš didžiausių rizikų dabar nurodo aplinkos kaitą, tad žemės ūkis nėra tas sektorius, kuris yra stabilus ir kriziniu laikotarpiu gali kažkaip ištempti ekonomiką“, - kalbėjo K. Juščius, tvirtindamas, kad iš ekonomikos srauto tokiu būdu yra išimta milijardai eurų.

Tiek AB „AUGA Group“ generalinis direktorius Kęstutis Juščius, tiek kiti LŽŪBA prezidiumo nariai atkreipė dėmesį į pasikeitusią bankų skolinimo politiką

Atsakydamas E. Virbickas teigė, kad investicijų augimas ir yra numatomas gerokai lėtesnis, įmonių kreditavimas netgi traukiasi, tačiau pasigirdus raginimui paviešinti konkrečius skaičiavimus, teigė, kad būtent tokių atskirų skaičiavimų šiai sričiai neturi.

Optimizmo dėl ateities nebuvo ir kitų LŽŪBA prezidiumo narių pasisakymuose. Džiugas Grigaliūnas klausė, ar ne laikas skambinti pavojaus varpais? „Gal reikia žiūrėti, kiek sektorius generuoja pajamų? Jei žiūrėtume į paskutinius tris metus, pajamų jis generuoja ne tiek, kad galėtų laisvai amortizuoti brangstantį darbo užmokesčio fondą“, - svarstydamas apie kylantį darbo užmokestį valstybiniame sektoriuje ir augančius, dažnai nepamatuotus, lūkesčius iš aplinkos, kad spustelėjus bankus ar tuos pačius ūkininkus, atsiras pinigų viešajam sektoriui, kalbėjo Dž. Grigaliūnas.

„Tai tada ir sakome, kad yra keturios bėdos ant Lietuvos: daug valdininkų su didžiuliu darbo užmokesčio augimu, neefektyvi sveikata, neefektyvus švietimas ir juodoji ekonomika. Ir tada pradedamos kaltinti mūsų įmonės, kad per mažai dalinasi, nors mes mokame visus mokesčius“, - sakė Dž. Grigaliūnas.

Tuo tarpu ŽŪB „Jotainiai“ vyr. finansininkė Angelė Narbutienė klausė, kur pateiktoje statistikoje ir prognozėse yra žemės ūkis. „Žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos nukritusios iki visiškų žemumų. Tad žemės ūkis apskritai kelia klausimą, ar įmanoma bus išgyventi, nes neaišku, kokie metai dar bus priekyje“, - kalbėjo A. Narbutienė.

Diskutuodami apie situaciją, kai ekonomikai augant finansų sektorius lėtina finansavimą, LŽŪBA prezidiumo nariai kalbėjo, kad toks elgesys gali sukelti skaudžius padarinius. „Iš krizės įsikalbėjimo lygiai taip pat gali atsirasti krizė. Kaip banką gali užmušti su laikraščiu, taip ekonomiką gali užmušti su tokiu elgesiu“, - apie paskolų politiką kalbėjo K. Juščius.

LŽŪBA prezidiumo nariai Angelė Narbutienė ir Edmundas Adomavičius kalbėjo, kad žemės ūkis yra atsidūręs sudėtingoje situacijoje

Apie sulėtėjusį kreditavimą kalbėjo ir ŽŪB „Gražionių bekonas“ direktorius Edmundas Adomavičius. „Kodėl dabar bankai bijo žemdirbių? Buvome geri, patikimi, bankų neapvogėme, nepabėgome, o dabar taip staiga pristabdytas tas kreditavimas. Jei šis procesas nevyksta, tai yra labai baisu”, - apie patiriamus sunkumus kalbėjo E. Adomavičius.

Jo teigimu, sunku didinti darbo našumą, kai negali investuoti. „Darbo užmokestis turės augti. Gal ne tokia sparta, bet iš ko jį auginti?.. Savikaina brangtelėjusi, meteorologinėms sąlygoms sumažinus derlių, dabar pajamų kiekis iš ploto vieneto beveik nedengia kaštų. Kai kuriems kaštams įtakos mes negalime turėti, lieka vienintelis svertas – darbo užmokestis“, - svarstė E. Adomavičius, teigdamas, kad norint šią sritį subalansuoti, teks didinti užmokestį, mažinti darbuotojų skaičių ir didinti našumą. O didinti našumą be investicijų – sudėtinga, tad dabartinė skolinimo politika stumia į užburtą ratą.

Tai, kad investicijos yra būtinos tolimesniam sėkmingam veikimui, pabrėžė ir LŽŪBA prezidentas Petras Puskunigis

Kad investicijos neatsiejamos nuo sėkmingos veiklos akcentavo ir LŽŪBA prezidentas Petras Puskunigis, primindamas, kad prieš penkiolika ar daugiau metų įsigyta įranga, technika ir pastatai jau paseno ne tik morališkai, bet ir fiziškai. „Investicijos yra labai reikalingos, bet tai visų pirma priklausytų nuo bankų, antra - nuo valstybės požiūrio. (…) Investicijos yra reikalingos, bet ar jos bus daromos ar ne, šiandien visi gyvena toje nežinioje. Bet kad jų reikės ir kad reikia jau dabar – tai tikrai faktas arba atskiros šakos išnyks“, - apie būtinas injekcijas kalbėjo LŽŪBA vadovas.

Be didelio optimizmo diskusiją reziumavo LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis. „Lokomotyvas - žemės ūkis - buksuoja: investicinė parama iš ES traukiasi, bendrasis finansavimas biudžete mažėja, valdžia dabar žemės ūkiui atsuko nugarą“, - primindamas, kad praėjusios krizės metu žemės ūkis buvo vadinamas ekonomikos lokomotyvu, kalbėjo J. Sviderskis.

Prie šių temų ir ekonomikos prognozių Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija dar žada grįžti metų pabaigoje – savo tradicinėje metinėje konferencijoje.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Lietuvoje drastiškai mažėja gyvulių skaičius. Kaip tai vertinate?
Orai