Vilkaviškis/Kėdainiai. Sausra ir karštis užklupo bulvių pasėlius tuo metu, kai mezgėsi gumbai, todėl derlius gali būti 10–20 proc. mažesnis už daugiamečius vidurkius. Nors maras neplito, bet bulvių lapijai nemažai pakenkė sausligė.

Vilkaviškio rajono ūkininkė Alvytė Valuckienė sako, kad šiais bulvių auginimo metais teko susidurti su naujais iššūkiais, mat sausra prasidėjo dar bulvėms neišdygus. Dėl ekstremaliai sausų sąlygų daugelis sertifikuotų bulvių veislių dygdamos atrodė taip prastai, tarsi būtų pasodintos iš nesveikos sėklos. Teko skubiai laistyti, kad augalai bent šiek tiek atsigautų, nes lietaus reikalingiausiu augimo tarpsniu taip ir nebuvo sulaukta. Valuckų ūkyje laistoma buvo tik apie 50 proc. bulvių laukų.

Esant labai aukštoms oro temperatūroms, bulvės labai ilgai neaugo. Gumbų neaugino, o antžeminė dalis sparčiai brendo – vyko senėjimo procesas, mažėjo derliaus potencialas. Po keru užmegzta labai mažai gumbų, todėl kiek geresnio derliaus jau nesitikima. Nelaistomuose bulvių laukuose padėtis dar prastesnė.

„Šiemet mūsų bulvių plotas išliko panašus, kaip ir ankstesniais metais – deklaravome 133 ha. Ateityje irgi nenumatome nieko keisti“, – stabilius skaičius įvardijo ūkininkė Alvytė Valuckienė

Šiemet pirma šviežių bulvių siunta iš ūkio išsiųsta liepos 6 dieną. Labai ankstyvam derliui Valuckai bulvių neauginama. Alvytės nuomone, tai pernelyg sunkus ir rizikingas darbas. Blogiausia tai, kad kartais visos pastangos ir investicijos nueina perniek.

„Aktualu šiemet buvo ligos ir kenkėjai. Karštis bulvėse išprovokavo alternariją (sausligę). Teko naudoti fungicidus“, – pasakoja bulvių augintoja. Pasak jos, aktyvios yra ir spragšių lervos, kurios kenkia gumbų kokybei, taip pat ir kolorado vabalai. Neapdorotos insekticidu bulvės buvo visiškai sunaikintos, liko tik stagarai. 

Pagrindinė Valuckų ūkyje užaugintų bulvių produkcijos realizacijos vieta – Lietuvos prekybos centrai. Pastebima tendencija, kad 2019-ųjų derliaus bulvėmis aktyviai domisi ir užsienio pirkėjai.

„Pirkėjai iš užsienio važiuoja derėtis, nori ilgalaikio bendradarbiavimo. Tokie signalai leidžia manyti, kad šiemet vėl Europoje gali būti didelis lietuviškų bulvių poreikis“, – sako A. Valuckienė ir priduria, kad palyginti su kitais metais, šiemet kainos yra geros, tik, deja, bulvių nedaug.

Nusiteikęs mažesniam derliui

Kėdainių rajono ūkininkas Saulius Dambrauskas kasmet augina apie pusantro šimto hektaro bulvių, o jų auginimo patirtis jau greitai sieks tris dešimtmečius. Šiemet pirmąjį bulvių derlių jis kasė birželio 5-ąją (sodinta buvo kovo 2 d. ir dengta agroplėvele). Ūkio šeimininkas sako, kad gegužę užklupusios šalnos jo neišgąsdino ir bulvėms didelės žalos nepadarė, nes per daugelį metų jau išmokta apsisaugoti nuo pavasarinių šalnų.

Kėdainių rajono ūkininkas Saulius Dambrauskas skaičiuoja, kad šiemet bulvių derlius bus 10–20 proc. mažesnis

Daugiau žalos, ko gero, padarė išskirtinai sausi ir karšti orai. Didžiąją dalį bulvių laukų teko laistyti. Itin karštos dienos nusistovėjo pačiu netinkamiausiu – bulvių mezgimo – metu, tad S. Dambrauskas skaičiuoja, kad teks susitaikyti su 10–20 proc. mažesniu bulvių derliumi.

Liepos viduryje jau masiškai kasamos ankstyvosios bulvės, kurių derlingumas Sauliaus Dambrausko ūkyje šiuo metu siekia apie 30 t/ha

Bulvių derlių S. Dambrauskas realizuoja per kooperatyvus „Bulvių namai“ ir „Suvalkijos daržovės“. Dalį bulvių parduoda Latvijos traškučių gamintojams.

S. Dambrauskas pastebėjo, kad nors šiemet dėl vyraujančių sausų ir karštų orų faktiškai neplito bulvių maras, bet pasirodė kita bulvių liga – sausligė. Be to, bulvienojus kaip reta gausiai apniko kolorado vabalai.

Šiųmetės ligos ir kenkėjai

LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslo darbuotoja Elena Survilienė-Radzevičė patvirtino, kad šiemet daugelis bulvininkų susidūrė su smarkiu sausligės (Alternaria solani) plitimu bulvių pasėliuose.

Sausligė pažeidžia ir lapus, ir stiebus

Palankiomis ligai plisti sąlygomis sausligė gali būti ne mažiau žalinga negu maras. Ši grybinė liga paprastai pradeda plisti anksčiau negu maras ir pažeidžia bulvių lapus ir stiebus. Pirmiausia ant lapų atsiranda smulkių, sausų, tamsiai rudų koncentriškų dėmių, kurios būna rievėtos, su sporų telkiniais. Kai sumažėja lapų žaliasis plotas, augalai silpniau vykdo fotosintezę, todėl sumenksta ir derlius.

Pastebima, kad sausligė labiau išplinta karšto oro sąlygomis. Pagrindiniu ligos infekcijos šaltiniu gali būti užsikrėtę gumbai, augalų liekanos ir užsikrėtusi dirva, kurioje užkratas išsilaiko kelerius metus.

Nuo sausligės užkrato dažnais metais saugodavo fungicidai, naudojami bulvių apsaugai nuo maro, o šiemet, kadangi maro požymių beveik nebuvo, augintojai mažino fungicidinę apsaugą – štai ir išlindo sausligė. Didelis sausligės protrūkis bulvių laukuose buvo stebimas ir 2009 metais.

„Sausligė labiau išplinta karšto oro sąlygomis, o būtent tokie orai ir vyrauja šią vasarą“, – aiškina LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslo darbuotoja Elena Survilienė-Radzevičė

Pasak E. Survilienės-Radzevičės, jei sausligė pasėliuose išplinta smarkiai, užkratas gali pereiti ir į gumbus – ant sandėliuose laikomų gumbų atsiranda įdubusių pilkų dėmių, gumbai pradeda pūti sausuoju puviniu. Jei dar prisideda ir bakterinis užkratas, gumbai greitai pradeda pūti šlapiuoju puviniu ir tada jau gali sugesti didelė dalis laikomos produkcijos.

Kolorado vabalai paprastai labiausiai erzindavo smulkiuosius bulvių augintojus arba daržininkus mėgėjus, o stambiuose ūkiuose nuo pirmosios kolorado vabalų antpuolio bandos saugodavo gumbų beicai. Užlipę ant jaunų bulvių stiebų, išaugusių iš beicuotų gumbų, koloradai nesimaitindavo ir tiesiog nubyrėdavo žemyn. Antroji šių kenkėjų banda sutapdavo su bulvių pasėlių purškimu fungicidais, prie kurio dažnai augintojai pridėdavo ir insekticidą.

„Reikia įvertinti ir tai, kad labai aukšta oro temperatūra mažina insekticidų, ypač piretroidų grupės, veiksmingumą, nes greitina produkto skilimą. Ūkininkai stengiasi purkšti vakare, kai būna vėsiau, bet tai mažai gelbsti, nes tamsiuoju paros metu vabalai aktyviai nesimaitina. O rytais oro temperatūra smarkiai kyla į viršų ir veikliosios medžiagos greitai skyla. Tokia situacija lemia ir kitą bėdą: kenkėjai gauna mažą dozę nuodų ir taip ilgainiui įgyja atsparumą“, – aiškina E. Survilienė-Radzevičė.

MŪ inf.

NUOTRAUKŲ GALERIJOJE - BULVIAKASIS VALUCKŲ ŪKYJE