Kaunas, kovo 30 d. Jau rytoj Lietuvos žemės ūkio universitete prasidėsianti ir tris dienas truksianti paroda „Ką pasėsi 2011" duoda startą pavasarinių mugių maratonui. Jose kaip visada bus gausus įvairių medelių pasirinkimas. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkantis sodinukus, klausėme Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininko, Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos" direktoriaus Dariaus Kviklio.

Pasak jo, sodininkavimo sėkmę lemia šie veiksniai: sodinamosios medžiagos sveikatingumas, dauginimo sistemos reikalavimų išlaikymas, sodinukų kokybė, sodinimo vietos parinkimas ir, žinoma, augalų veislės.

Ir augalai turi dokumentus

Realizacijos metu sodinukų sveikatingumo ir dauginimo sistemos reikalavimų laikymosi (kitaip tariant, vidinės jų kokybės) vizualiai nustatyti neįmanoma - tenka pasikliauti dokumentais. Pagrindinis augalo dokumentas yra augalo pasas, be kurio platinti daugelį sodo augalų draudžiama. Augalo pasas parodo, kad sodinamoji medžiaga nėra užkrėsta karantininėmis ligomis.

Įvežtiniams sodinukams (o jie beveik be išimčių keliauja iš Lenkijos) tokios kontrolės nėra. Tiesa, jie turi numatyto pavyzdžio augalų pasus, todėl oficialių priekaištų niekas negali turėti. Deja, žinant sodinamosios medžiagos perpardavinėtojų virtuvę, įvežtinių sodinukų dokumentais galima suabejoti.

Sodinamosios medžiagos kokybę parodo Sodo augalų dauginamosios medžiagos kokybės sertifikatas, išduodamas tik tiems medelynams, kurie laikosi dauginimo sistemos reikalavimų.

„Sodininkams profesionalams nekyla abejonių dėl sertifikuotos sodinamosios medžiagos privalumų, jie jau daug metų veisia sodus sodindami tik sertifikuotus sodmenis. Tačiau nesusijusiems su sodininkystės verslu žmonėms tai yra visiškai nepažįstama sritis. Ūkininkai gerai žino elitinės ar sertifikuotos grūdų sėklos ar bulvių dauginamosios medžiagos pliusus - atitinkama nauda gaunama ir sodinant sertifikuotus sodo augalus", - aiškina D. Kviklys.

Medelį būtina atidžiai apžiūrėti

Išorinę vaismedžių kokybę įvertinti nesunku - šaknys turi būti gerai susiformavusios, su daug aktyvių šaknelių ir jokiu būdu nepadžiūvusios. Atsiminkite - jaunos šaknys pavasario saulėje žūsta per valandą! Toks pavojus iškyla mugėse ir turguose, į kuriuos vaismedžiai pervežami ne vieną kartą. Vaismedžiai negali būti parduodami plikomis šaknimis ar tik įdėti maišiuką. Jei šaknys neelastingos, o mažesnės net trupa - toks vaismedis neprigis.

Geriau išsirinkti mažesnį medelį su stipria šaknų sistema, negu didelį medį su menkomis šaknimis. Ir žinoma, verčiau sodinti šakotą sodinuką negu vienametę vytelę. Mat vienametukus teks prikirpti, prižiūrėti, kad šakos augtų teisingai, reikiamu kampu - tam bus sugaišti papildomi metai.

Jei siūlomas medelis yra su nepašalintomis vertikaliai augančiomis šakomis, neturi vienos ryškios viršūnės, šakos suformuotos žemiau negu 70 cm nuo dirvos paviršiaus - jį užauginęs augintojas yra prastas sodininkas. Ypač dažnai pasitaikantis „brokas" - per žemai paliktos šoninės šakos - toks vaismedis labiau primena krūmą, o ne medį.

Po praėjusios žiemos aktuali problema gali būti sodinukų pašalimas. Nustatyti pašalusį sodinuką nėra sunku - tai išduoda spalvą pakeitusi arba susiraukšlėjusi žievė, žuvęs (rudas) brazdas ar pageltusi mediena, negyvi pumpurai.

Įvežtinė produkcija - ne visada kokybiška

D. Kviklys įspėja, kad jei niekas nereguliuos dauginamosios medžiagos veislinės sudėties ir nekreips dėmesio į rekomenduotinų auginti veislių sąrašą, nusivylusių pirkėjų ir toliau sparčiai daugės. Vis dažniau pasigirsta nusiskundimų dėl iššalusių persikų ir abrikosų, stambiavaisių slyvų ir trešnių, lepesnių veislių obelų ir kriaušių. Gal dėl žinių trūkumo, o gal vaikantis greitesnio pelno Lietuvoje atsiranda garsiais vardais pasivadinusių medelynų, pateikiančių į rinką visiškai mūsų sąlygomis netinkamas auginti vaismedžių veisles. Pasidomėjus įvežtinių trešnių, slyvų, abrikosų ar persikų veislėmis, matyti, kad dauguma jų skirtos auginti toli gražu ne šiauriau nuo Varšuvos! Tad natūralu, kad lietuviškos žiemos šalčiai joms nepakeliami.

Kada tinkamiausias laikas sodinti medelį? Jei sodinukai išlaikyti šaldomose saugyklose ar auginti konteineriuose su uždara šaknų sistema, sodinimo laikas nėra aktualus - sodinti galima kad ir ištisus metus. Įprastai augintus ir saugotus sodinukus, reikia sodinti kuo anksčiau - kai tik galima įkasti žemę. „Jei paviršinis vanduo jau nutrauktas, kastuvas lenda į žemę - drąsiai galite sodinti medelius. Kadangi žemė dar drėgna po žiemos, net laistyti gali neprireikti, pakaks kruopščiai apspausti žemę aplink pasodintą medelį ir apmulčiuoti", - pataria D. Kviklys.

Daugiau praktinių patarimų sodininkams rasite naujausiame žurnalo „Mano ūkis" numeryje.

MŪ inf