Marijampolės sav. Mokslininkų nuomone, tinkamiausias žieminių kviečių sėjos laikas – rugsėjo pirmoji pusė. Šiauriniuose ir vakariniuose rajonuose sėją reikėtų pradėti rugsėjo 5–15 d., o Vidurio ir Pietų Lietuvoje – rugsėjo 10–25 d., agrotechninė sėjos trukmė – 10 dienų.

Kai priešsėliai netinkami, nepakankamai patręšta ir paruošta dirva, sėjos laiką reikia ankstinti. Pasėjus anksčiau, kviečiai gerai suželia, geriau žiemoja, mažiau bijo pavasarinių iškilnojimų ir išmirkimų.

Vis dėlto sėja negali būti ir pernelyg ž ankstyva, nes peržėlę augalai, patekę po sniegu, neįšalus žemei, tęsia vegetaciją, dažniau yra pažeidžiami grybinių ligų ir žūva.

Sėjant vėliau, dažnai prasideda rudeninis lietus, blogai įsiterpia sėkla, dirvoje lieka gilios vėžės, o kartais pasėti iš viso neįmanoma. Visais atvejais žieminius kviečius rekomenduojama pasėti iki rugsėjo 25–30 dienos.

Dideliam (7–8 t/ha) derlingumui gauti dažnai pakanka 550–600 produktyvių stiebų 1 m². Lietuvoje rekomenduojama žieminių kviečių sėti po 4,5–5,5 mln. ha-1 sėklų arba 190–230 kg ha^-1.

Gerai patręštuose priemolio dirvožemiuose žieminių kviečių sėklos normą galima sumažinti, atskiroms Lietuvos zonoms rekomenduotinos skirtingos žieminių kviečių sėklos normos: Vidurio zonoje – 3,5–4 mln. ha^-1, Vakarų – 4–4,5 mln. ha^-1, Rytų – 4,5–5 mln. ha^-1 daigių sėklų.

Žieminiai kviečiai gerai sudygsta tik negiliai įterpti. Optimalus sėjos gylis turėtų būti 4–5 cm. Tada augalai lengviau pasiima drėgmės, šaknų sistema formuojasi šiek tiek giliau, krūmijimosi mazgas formuojasi maždaug 2 cm gylyje. Tokie augalai atsparesni žiemojimui, nes krūmijimosi mazgas būna dirvoje.

Lietuvos klimatas ne kasmet palankus gausiam ir geros kokybės kviečių derliui gauti, tad nuolat ieškoma būdų, kaip teisingai optimizuoti augalų mitybos procesą.

Skystosios trąšos naudojamos skubiai koreguoti maisto medžiagų disbalansą. Tokiu būdu maisto elementai pasisavinami 5–20 kartų greičiau, palyginti su maisto medžiagų patekimų per šaknis. Šis metodas labai veiksmingas, kai augalai prastai auga ar kenčia nuo maisto medžiagų stygiaus, kuris dažnu atveju gali atsirasti dėl per ankstyvo ar vėlyvo sėjos laiko.

Mikroelementais patręšus augalus, gaunamas didesnis ir kokybiškesnis derlius, augalai tampa atsparesni ligoms ir kenkėjams, lengviau pakelia nepalankias sąlygas (šaltį, sausrą).

Visą straipsnį rasite agroakademija.lt.